1943 m. sausį A. Hitleris patvirtino SS vado H. Himlerio siūlymą pradėti kurti SS dalinius iš pabaltijiečių. Netrukus Ostlando generalinis komisaras H. Lohse kreipėsi į latvius, estus ir lietuvius ragindamas stoti į SS legionus. Latvijoje sukurti tokius dalinius sekėsi greičiausiai – šioje šalyje buvo sukurtos dvi (15-oji ir 19-oji pėstininkų) SS divizijos. 1943 m. kovo 16-ąją ką tik suformuotas latvių „Waffen SS“ legionas stojo į mušį su sovietų armija netoli Leningrado. Būtent todėl kovo 16 d. Latvijoje rengiami buvusių esesininkų maršai. Šiais metais fašistine nostalgijs sergančių senukų ir jaunų neofašistų eitynės vyks 15 kartą – jos rengiamos nuo 1994 metų. Iš pradžių ši data buvo minima valstybiniu lygiu, tačiau nuo 2001 m., įsikišus Latvijos prezidentei, kovo 16-oji buvo išbraukta iš valstybės oficialiai minimų švenčių sąrašo.
2005 m. buvusių SS legionierių maršas baigėsi muštynėmis, nes kelią eitynių dalyviams užkirto antifašistų minia, persirengusi konclagerio kalinių rūbais. 2006 metais valdžia šias eitynes uždraudė, tačiau policijai teko išvaikyti radikalių nacionalistų grupelę, kuri bandė surengti nelegalų maršą – apie 40 žmonių buvo suimta ir nubausta piniginėmis baudomis. 2007 metais beveik pasikartojo 2005-ųjų scenarijus: renginiams buvo išduotas oficialus valdžios leidimas ir viskas baigėsi eiliniu pasistumdymu gatvėje. 2008 m. kovo 16-osios maršas Rygoje baigėsi be rimtesnių incidentų – apie 200 organizacijos „Daugavas vanagi“ – vienintelės, kuriai valdžia davė leidimą rengti eitynes – atstovų ramiai išsiskirstė pražingsniavę Rygos gatvėmis apie kilometrą.
2009 m. antifašistinis pasipriešinimas Latvijoje įgaus internacionalinį charakterį. Kad sutrukdytų tradicinį „Waffen SS“ legionierių maršą, į Rygą ketina atvykti Suomijos antifašistinio komiteto (Suomen Antifasistinen Komitea, Safka) nariai, vadovaujami Helsinkio universiteto docento, mokslų daktaro Johano Bäckmano. Vasario viduryje suomių antifašistai buvo atvykę į Latvijos sostinę apsvarstyti bendrų veiksmų plano su vietos aktyvistais.
Latvijos antifašistinis komitetas (LAK) jau yra padavęs paraišką dėl teisės kovo 16-ąją surengti protesto akciją prie Laisvės paminklo ir tokiu būdu sutrukdyti maršą, kuris baigiasi gėlių padėjimu prie šio monumento. Rygos miesto vykdomasis direktorius Andris Grinbergas pranešė, kad pirmieji paraišką padavė būtent antifašistai, todėl kitiems pareiškėjams jau išsiųstas neigiamas atsakymas dėl paraiškos.
Savo ruožtu Latvijos ultradešinieji – tautinė radikali partija „Viskas – Latvijai“ – pagrasino surengti protesto akciją gegužės 9 dieną prie Pergalės paminklo, jeigu kairiosios ir antifašistinės organizacijos kovo 16-ąją sutrukdys jų maršą. Ji jau padavė paraišką gegužės 9-ąją prie Pergalės paminklo surengti savo renginį, kuris truks visą dieną.
Suomijos antifašistinis komitetas (Safka) buvo sukurtas 2007 m. pabaigoje po „Bronzinės nakties“ įvykių Taline. Antifašistinės organizacijos įkūrėjas – Helsinkio universiteto dėstytojas, kriminologijos, teisės sociologijos ir politnės istorijos mokslų daktaras Johanas Bäckmanas. 2000 m. Sankt Peterburge J. Bäckmanas įsteigė leidyklą „Johan Beckman Institute“, kuri išleido keletą kontroversiškų knygų apie Rusijos, Estijos ir Suomijos istoriją: „Suomija, Anos Politkovskajos krauju apšlakstyta“, „Bronzinis karys: ginčai dėl paminklo Estijoje“. Jo knygos sukėlė audrą oficialiuose Estijos ir Suomijos sluoksniuose, autorius buvo apkaltintas prorusiška propaganda. Pats J. Bäckmanas teigia: „Suomiams labai sunku suvokti psichologiškai, kad Suomija per Antrąjį pasaulinį kartą buvo fašistinės Vokietijos sąjungininkė. Jie nenori to prisiminti.“
{youtube}vECL-IP__L8{/youtube}
– Su kitais Suomijos antifašistinio komiteto nariais mes aplankėme Estiją, o dabar atvykome į Latviją, kad tarpusavyje susiderintume planus, kaip pasipriešinti fašizmo bei ksenofobijos apraiškoms.
– Fašizmas pasireiškia diskriminacijos formomis, kurias faktiškai galima pavadinti Estijos ir Latvijos rusakalbių žmonių kultūriniu genocidu. Be to, bandoma perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir reabilituoti nacistinius nusikaltėlius. Pavyzdžiui, kad ir tradicija tapę legionierių maršai Estijoje ir Latvijoje.
Turime problemų ir Suomijoje. Pastebimos tendencijos pateisinti Suomijos valdžią, karo metais užėmusią Hitlerio šalininkų pusę. Kad ir kaip besistengtų dabartiniai propagandistai, tačiau jos tikslas buvo užimti Leningradą ir suskurti Didžiąją Suomiją.
– Stiprioji mūsų pusė – solidarumas ir veiksmų koordinavimas. Kovo 16-ąją Suomijos delegacija dalyvaus pikete prieš legionierių maršą Rygos gatvėmis. Ketiname veikti griežtai laikydamiesi Latvijos įstatymų. Išvakarėse bus surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvaus žymus Rusijos istorikas Aleksandras Diukovas. Balandžio pabaigoje planuojame surengti piketą prie Estijos ambasados Helsinkyje, jis bus nukreiptas prieš rusakalbių apartheidą. Laukiame atvystant ir latvių.
– Deja, pilietybės ir kalbos klausimai Latvijoje bei Estijoje nebus greitai išspręsti. Tačiau vi tiek verta pareikšti savo nuomonę.
– Be abejonės, yra pavojus, kas antilatviškos ir antiestiškos jėgos šiose šalyse radikalizuosis. Estijoje ir Latvijoje auga antroji rusakalbių karta, kuri patyrė apartheidą. Todėl prievartos eskalavimas visai įmanomas. Jis gali virsti nacionalinio išsivadavimo judėjimu, panašiu į IRA Olsteryje.
– Pozityvus sprendimas, mano nuomone, būtų sukurti kultūrines rusakalbių autonomijas Latvijoje ir Estijoje. Geras pavyzdys – švedų patirtis Suomijoje. Čia jie turi teritorinę autonomiją Alandų salose.
