uz laisve        Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas akivaizdus fašistuojančių grupuočių suaktyvėjimas. Tą liudija ultradešiniųjų mūsų šalies „patriotų“ ketinimai rengti oficialų maršą Vilniaus gatvėmis kovo 11-osios proga. Tokius dešiniųjų radikalų siekius a.lt redakcija laiko bandymu iškreipti šios minėtinos datos prasmę ir pasisavinti visų Lietuvos žmonių užtarnautą šventę. Todėl artimiausiomis dienomis planuojame paviešinti seriją straipsnių, kuriais sieksime demaskuoti po „patriotų“ kaukėmis besislepiančių neonacių užmojus ir informuoti apie jiems besipriešinančių visuomeninių antifašistinių judėjimų tikslus bei patirtį. A.lt redkolegija 

 

________________________

 

Jiems kova su fašizmu yra ne tik istorinis apibrėžimas, o kasdienė būtinybė. Šiandien jiems yra tiek pat metų, kiek 1944-aisiais buvo mano tėvui, sprogdintojų grupės, kuri priklausė partizanų būriui „Už Baltarusijos laisvę!“, vadui, kai jis žygiavo Minske, išlaisvintajame nuo fašistinių okupantų. Prieš 60 metų pasiekta pergalė prieš fašistus jiems netapo galutine pergale prieš fašizmą. Atvirai pasivadinę antifašistais, šiandien jie kažkodėl priversti slėpti savo veidus bei vardus. Ir į klausimus atsakinėja incognito.

 

– Vaikinai, jūsų konspiracija leidžia man sunerimti, kad jūsų idėjinius priešus man pavyktų surasti daug paprasčiau ir jie neslėptų savo veidų. Kodėl taip yra?

 

– Mes esame priversti saugoti incognito valstybės atstovų atžvilgiu. Mūsų veikla domisi visi: nuo teisėsaugos organų iki pačių mūsų priešininkų. Tris mūsų bendraminčius jau nuteisė už teisėsaugos pažeidimus, prilygindami juos nusikaltėliams. Be to, valdžia dažnai asocijuoja mus su opozicija, nors iš esmės mes neturime su ja jokių sąsajų. Mes nesame politinis judėjimas, o veikiau socialinis, kaip pasipriešinimas ligai.

 

– Man atrodo, kad abejingų jaunuolių yra daugiau nei socialiai aktyvių. Kada pirmą kartą jūs pareiškėte savo poziciją?

 

– Kai tik suaktyvėjo fašistuojantys. Tai buvo 1998-ieji. Nors man atrodo, kad pasirinkome dar prieš jiems atsirandant. Tai tvirtų vidinių nuostatų pasekmė, kurios kyla iš saviorganizacijos, saviauklos, vertybių sistemos, humaniškumo ir moralės sąvokų... Mūsų pasirinkimas – ne tarp „kairiųjų“ ir „dešiniųjų“, mes rinkomės tarp abejingumo, baimės bei paklusnumo ir pasipriešinimo.

 

– Kodėl, jūsų manymu, šiuolaikinis jaunimas dažnai pritaria fašistuojančiųjų idėjoms?

 

– Jų idėjos žymiai paprastesnės nei mūsų. Jos apeliuoja į „apačią“, infantilumą, į instinktus, į fobijas. Mūsų idėjas priima ir vertina išsivystę, susipratę žmonės, savarankiškai mąstantys, o ne „įsitikinę“ tuo, ką jiems „pritrynė“ manipuliacijomis užsiimantys demagogai. Manome, kad fašistai – tai ne tik 3-iojo Reicho ir Mussolinio idėjų platintojai. Rudasis užkratas plinta po visą pasaulį, nes fašizmas yra ne tik agresyvios valstybės ideologija, bet ir tam tikra pasaulėžiūra, orientuota prieš humaniškas vertybes, prieš žmogaus teises. Visi autoritarinės, rasinės, ksenofobinės, homofobinės ir panašios pasaulėžiūros šalininkai yra fašistuojantys. Bet tiesioginę grėsmę kelia ne ksenofobiški miesčionys, o žmonės, atvirai skelbiantys tokį savo požiūrį, vykdantys bauginimo akcijas arba užsiimantys agitacija. Bet kokia diskriminacija yra fašizmas, nepriklausomai nuo to, pagal kokius požymius ji būtų nustatoma. Fašistai mėgsta naudotis demokratinėmis laisvėmis tik savo saugumo ir propagandos labui. Gavę valdžią, jie pirmieji pradeda varžyti visas įmanomas laisves.

 

– Kas jūsų idėjiniai sąjungininkai? Kokios politinės, socialinės idėjos jums artimos? Kieno demonstracijas palaikytumėte?

 

– Idėjiškai mums artimi anarchistai, kairieji, marksistai, bet ne stalinistai ir komunistai, ne fašistuojantys pankai ar morozai. Mes palaikome seksualinių mažumų akcijas, nors tokie ir nesame. Gynėme juos, kai jie buvo susidūrę su skinais.

 

– Kokias akcijas jūs patys rengiate?

 

– Muštynes (juokiasi), muzikos koncertus, tiesioginę antifašistinę agitaciją plakatų, lipdukų pagalba. Festivalį „Jaunimas prieš rasinius prietarus“... Skirtingai nei fašistuojantys, mes negalime rengti atvirų protesto demonstracijų. Nes daugelyje šalių valdžia jas supranta kaip protestus prieš pačią valdžią, o ultradešiniųjų demonstracijas laiko tik įstatymais garantuojamą nuomonių reiškimą, žodžio laisvę. Skirtingai nuo fašistuojančiųjų, mes neverbuojame savo šalininkų. Mes tiesiog visada konsoliduojamės su progresyviai nusiteikusiais. Mes „nepariname“, o palaikome. Mes – civilizuotų žmonių, individualistų, savarankiškų asmenybių sąjunga prieš agresyviąją „bandą“.

 

Jeigu būna susirėmimai gatvėje, tai su valdžios pagalba „sausi“ visada lieka fašistuojantys. Jie rašo pareiškimus apie jų teisių pažeidimą ir t.t. Mes to niekados nedarome. Mums nėra į ką apeliuoti, tik į savo sąžinę, todėl mes nenorime bendradarbiauti su valdžios struktūromis.

 

– Išeina, kad būtent jūsų veikla prieštarauja įstatymams?

 

– Išeitų, kad taip. Bet jei mes nesipriešinsime, tai čia bus kaip Maskvoje: atviri demaršai ir įbauginti gyventojai. Mes nukreipiame į save fašistinių žaliūkų dėmesį ir nepaliekame jiems nebaudžiamumo bei pranašumo jausmo. Dabar būtent mes esame didžiausi jų priešai, o ne imigrantai, spalvotieji ar seksualinės mažumos.

 

– Ką manote apie paprastus miesčionis, abejingus, neturinčius jokios pozicijos?

 

– Tą patį, ką ir jie apie mus. Nors jų abejingumas ir baimė veikiau padeda potencialiems mūsų priešininkams.

 

– Ką norėtumėte pasakyti jums pritarantiems ir galintiems jums padėti žmonėms? Kaip jus surasti?

 

– Mūsų nereikia ieškoti. Mes esame visur, arba bent jau turėtume būti! Priešintis reikia visada, nepriklausomai nuo skaičiaus ir vietos, atvirai skelbiant apie savo nepakantumą! Mes neraginame veltis į muštynes, bet tyla jų demaršų metu – pritarimo ženklas. Protestas – tai pasipriešinimas. Stichinis pasipriešinimas – pats veiksmingiausias. Bet koks neabejingumas – jau pasipriešinimas.

 

Antifašizmas mūsų atveju – tai savarankiškai organizuotas jaunimo judėjimas, kurį vienija idėja priešintis bet kokios diskriminacijos grėsmei. Tokia mūsų strategija. Mumis neįmanoma manipuliuoti, skirtingai nuo fašistuojančių, nes mes neturime viršūnės, lyderio ir... galbūt todėl mes labiau nepatinkame oficialiai valdžiai...

 
Igor Moskalenko
Belorusskaja delovaja gazeta
 
Parengė dp

Redaguojant tekstą naudotasi ankstesniu vertimu: blog.hardcore.lt/xdirtx

 
2009 03 01