Ant visuomenės nusispjovusi valdžia, riaušes kelianti visuomenė, be perspėjimo į žmonių minią guminėmis kulkomis šaudantys pareigūnai. Iki gyvo kaulo įgrisusios antraštės, kurios vėl gali sumirgėti vasario 3-ąją, kai Vilniuje vėl rinksis protestuotojai. Alfa.lt pakalbino protesto akcijų dalyvius, kurie pasidalijo patarimais, kaip derėtų elgtis tiek piliečiams, tiek valdžiai.

Anarchistinėms idėjoms prijaučiantis Darius Pocevičius pasakojo, kad atotrūkis tarp liaudies ir valdžios sukūrė tai, ką šiuo metu turime: neapykantą, smurtavimą ir atsiskyrimą vienas nuo kito.

„Ar 141 asmuo gali nuspręsti tai, kas bus naudinga visai tautai? Nemanau. Jei svarbius Lietuvai klausimus spręstų trys milijonai gyventojų, būtų kitas reikalas. Valdžia sėdi užsidariusi aukščiausiame bokšte, neprisileidžia savo piliečių, todėl jiems nieko nebelieka, kaip tik griebti akmenis ir svaidyti juos į langus. Gal bent taip politikai išgirs skurstančią tautą“, – kalbėjo D. Pocevičius.

Pašnekovas įsitikinęs, kad dėl svarbiausių Lietuvai klausimų geriausia būtų rengti referendumus: „Nebereikėtų sakyti, kad viską nusprendė keletas seimūnų. Būtų išklausytas tautos balsas. Skeptikai iš karto pasakys, kad referendumai – brangus malonumas. Žinoma, pigiausia įvesti vieno žmogaus diktatūrą. Kalbėdamas apie referendumą, neturėjau mintyse eilinių klausimų, pavyzdžiui, asfaltuoti pagrindinę sostinės gatvę ar to nedaryti. Tokius klausimus galėtų spręsti vietinės savivaldos. O pačius svarbiausius – visos Lietuvos žmonės.“

D. Pocevičiui akmenų mėtymas – šlykštus dalykas: „Mane sužavėjo Alytaus pavyzdys, kai 100 moteriškių užėmė posėdžių salę ir bent valandai perėmė valdžios vadeles. Jos tvarkingai išdėstė pagrįstus reikalavimus, buvo žengtas pirmas žingsnis į demokratiją.“ [...]

Protesto akcijose Paryžiuje ir Vilniuje dalyvavęs Stanislovas Tomas įsitikinęs, kad, be valdžios ir visuomenės atstovų, atsakomybės jausmą turėtų ugdyti ir policijos pareigūnai.

„Lietuvoje pareigūnai mėgsta pažeidinėti žmonių teises. Paprasčiausias pavyzdys: policininkas sulaiko žmogų per demonstraciją, nepasako tokio elgesio priežasčių arba sumurma, kad šis sulaikytas dėl to, jog dalyvavo protesto akcijoje. Bet tai juk absurdiška. Lietuviai nežino, kad pagal įstatymą policininkas privalo pateikti sulaikymo priežastis, kad nesusidarytų situacija, kai žmogus „supakuojamas“, nes nepatiko jo išvaizda. Nuvežamas protestuotojas į policijos komisariatą, bet jam negalima pateikti kaltinimų, nes nėra įrodymų“, – tikino S. Tomas.

Pašnekovas tikino, kad prancūzų policininkai žmones sulaiko tik tada, kai turi pakankamai rimtų įrodymų: „Prie Seimo buvo sulaikytas 151 asmuo, bet daugiau kaip šimtas netrukus paleisti, nes policija neturėjo jokių kaltę pagrindžiančių įrodymų. Prancūzų pareigūnai tokių žmonių nebūtų net lietę. Jie veiksmų griebiasi tik turėdami filmuotą medžiagą, kitų patikimų įrodymų. Guminės kulkos Prancūzijoje naudojamos retai. Vieną dieną Paryžiuje demonstrantai sudegino 280 automobilių, bet tą dieną pareigūnai nešaudė. Pakako dujų, žmonės iš karto atsitraukė.“

„Žmonės turi žinoti, kad galima apskųsti policininko veiksmus ir už tai gauti moralinę kompensaciją. Kiek teko girdėti iš sulaikytųjų mitingo prie Seimo dalyvių, juos policininkai privertė atsisakyti nemokamos teisinės pagalbos. Supraskite, jums gresia iki šešerių metų nelaisvės, o esate priverstas atsisakyti advokato paslaugų, nes nemokamai niekas suimtiesiems nepagelbės. Tai yra melas. Bet žmogus nieko negali padaryti, kai atsiduria vienas prieš vieną su policininku“, – teisinę mitinguotojo abėcėlę vardijo patirties nestokojantis S. Tomas.

Vilniaus universitete barikadas statęs S. Tomas tikino, kad tai pakankamai paprasta pasipriešinimo forma: „Jei pažvelgtume į Prancūziją, kur man teko keturis kartus statyti barikadas bei dalyvauti mitinguose, tai pamatytume visiškai priešingą vaizdą nei Lietuvoje. Prancūzai per vieną protesto akciją į pareigūnus mėtė kopėčias, degino automobilius, bet policininkai sulaikė tik 11 studentų, nors riaušių mastas buvo gerokai didesnis nei Vilniuje.“

Prancūzijos Sorbonos universitete studijavęs S. Tomas tikino, kad riaušės prancūzų politikus priverčia tris kartus pagalvoti prieš priimant kažkokį svarbų sprendimą, keičiant savo programą prieš rinkimus. [...]