Geriausiai žinoma tiesioginio veiksmo forma yra streikas, kai dirbantieji tiesiog palieka savo darbo vietas ir atsisako krauti pelną darbdaviui, kol bus išpildyti jų reikalavimai. Tokią taktiką renkasi biurokratinės profsąjungos, bet tai – vienas mažiausiai efektyvių būdų pasipriešinti bosui.
Bosai, turėdami didelius finansinius rezervus, sugebės ilgiau iškęsti ilgai užsitęsusį streiką, nei dirbantieji. Daugeliu atveju, pasitelkę teismo orderius, jie užšaldo ar konfiskuoja profsąjungų streiko fondus. Blogiausia yra tai, kad ilgos pravaikštos tik suteikia bosui galimybę pakeisti streikuotojus streiklaužiais.
Dirbantieji veiks daug efektyviau, jei imsis tiesioginių veiksmų dar dirbdami. Mažindami boso pelnus ir tuo pačiu gaudami atlyginimą, galite sužlugdyti bosą nesuteikdamas galimybės streiklaužiui užimti jūsų vietą.
Nesankcionuotus veiksmus, vadinamus „laukinių kačių“ (angl. – wildcat) streikais organizuoja nuo profsąjungų valdžios nepriklausomi dirbantieji, taip apeinami prieš profsąjungas nukreipti įstatymai: nenusavinami jokie profsąjungų fondai, nėra įsipareigojimų pateikti bosams įspėjimus – suteikti jiems galimybę įkalbėti streiklaužius.
Tiesioginis veiksmas – tai taktika, kurios dirbantieji gali imtis patys, be valdžios, profsąjungų biurokratų ar brangiai apmokamų teisininkų pagalbos. Kreipimasis pagalbos į teismus kai kada gali būti naudingas, bet tai nėra tiesioginio veiksmo forma. Teismuose taip pat laimi boso interesai, be to, visa tai kainuoja daug laiko ir pinigų.
Kiekviena didelė dirbančiųjų pergalė buvo pasiekta kovingais tiesioginiais veiksmais, kurie savu metu buvo neteisėti – juos malšino policija. O ilgiausiame žmonijos gyvavimo laikotarpyje profsąjungų įstatymai tiesiog neegzistavo. Streikuotojus mušdavo ir žudydavo policija bei kariuomenė, jie būdavo įkalinami ypač žiauriomis sąlygomis.
Dabar, po ilgų nesiliaujančios kovos metų legali dirbančiųjų organizavimosi teisė pripažįstama oficialiai, tačiau egzistuoja tiek daug išlygų, kad efektyvūs veiksmai yra sunkūs, kaip ir visada. Dėl to dirbantieji, ketindami rengti tiesioginius veiksmus darbe – apeiti teisinę sistemą ir trenkti bosams į silpniausias vietas – turi gerai žinoti darbo įstatymus: kaip jie taikomi, kaip gali būti panaudoti prieš dirbančiuosius aktyvistus. Tuo pačiu dirbantieji privalo suprasti, kad kova tarp bosų ir dirbančiųjų – ne badmintono rungtynės, o karas. Šiomis aplinkybėmis darbininkai turi naudoti priemones, kurios veikia, ir nekreipti dėmesio, ar tai patinka bosams ir jų teismams.
Svarbu turėti omenyje, kad geriausias ginklas – tai organizavimasis. Jei atsistos ir ims protestuoti tik vienas/a dirbantysis/čioji, bosai sutrins jį/ją kaip vabalą. Tai suteiks liūdesio jų šeimoms, draugams ir visiems socialiniams judėjimams. Bet jei dirbantieji veiks vieningai, bosas neturės kito pasirinkimo ir atkreips į jus dėmesį. Jie gali sušaudyti triukšmą keliantį darbininką, bet visos darbo jėgos jie nesušaudys.
Daugiau apie nesankcionuotus streikus skaitykite libcom.org
Parengė Zerowork
2009.01.15.
