delfi straipsnį galite paskaityti čia
Pirmiausia esame sužavėti, kaip greitai studentų iniciatyvai, kilusiai iš apačios, niekam neliepiant ir nefinansuojant, buvo suteikta tiek viešumo lyderiaujančioje visuomenės informavimo priemonėje. Taip pat esame pasibaisėję, kaip tendencingai mūsų mintys ir intencijos joje yra nušviečiamos. Jei reikia, galime pateikti tendencingumo įrodymų – šiek tiek numanome, kaip save norėtų įsivaizduoti “etiška” žurnalistika. Šiuo laišku norime atsakyti į žiniasklaidos skleidžiamą šmeižtą taip, kad toji žiniasklaida negautų dar vienos progos išversti mūsų žodžių taip, kad sutrauktų kuo daugiau "clickų". Norime suteikti skaidrų kontekstą savo, t.y. UniZino, pozicijai, kuri, esame tikri, yra ne vien mūsų.
Jei ši valstybė vis dar žaidžia demokratiją, tuomet ji turėtų reikštis tik vienu būdu: kritišką nuomonę dominuojančios politikos atžvilgiu turintys žmonės gali drąsiai kalbėti apie alternatyvas ir siekti jų įgyvendinimo. Turėti teisę pritarti valdžios politikai anaiptol nėra tai, kaip mes įsivaizduojame “laisvę”.
Įspūdinga ir reakcija į UniZine spausdintame interviu pasitaikiusį juokelį apie “kriaušes”. UniZinas tvirtai tiki, kad problemų sprendimas nesmurtinėmis priemonėmis visuomet turėtų būti prioritetas. Kita vertus, UniZinas taip pat tiki teise ginti savo laisves visomis priemonėmis, kokių gali pareikalauti situacija. Pirmiausia pritariame “Food Not Bombs” nuomonei, jog labai svarbu, kad žmonės, pasisakantys prieš karą ir baimės politiką, imtų kalbėti(s), rastų vieni kitus ir patys spręstų, kaip kovoti už solidarumą ir (nesukarintą) saugumą. To ir siekiame.
Susirūpinimas tautos saugumu virsta raganų medžiokle ir pastanga palikti tik vieną legalų ir “teisingą” diskursą. Mirtis už tėvynę arba nieko, karinė galia – vienintelė tikra galia, aklas patriotizmas geriau už sąmoningą sudėtingos situacijos vertinimą, grėsmės kontekste ne vieta nepatogiems klausimams, bet kokia abejonė vykdoma politika yra “vatnikų” ir “kremlinų” darbas, “tautos” vienmintiškumui paskatinti ir išlaikyti tinka bet kokios priemonės (šmeižtas, cenzūra, dezinformacija, grasinimai). Esame įsitikinę, kad tokią kraštutinę nuomonę palaiko tik gyventojų mažuma – esame įsitikinę, kad Lietuvos gyventojai nėra kvaili. Kasdienėje žiniasklaidoje girdima labai mažai alternatyvių ar nuosaikesnių pozicijų, dar mažiau – tiesiogiai kritiškų. Jaučiame, kad tokiomis sąlygomis kritika tampa pareiga. Būtina išlikti sąmoningiems ir išvengti jau ne kartą istorijoje matytų kraupių nukrypimų į radikalų nacionalizmą, “vienos tiesos” vienvaldystę ir jėga grįstus režimus.
Kur politiniame spektre stovime patys? Tie, kurie bent kiek atidžiau skaitė ziną, jau pastebėjo, kad mums artima anarchistinė mintis. Dažnai anarchizmas suprantamas kaip tiesiog “valdžios nebuvimas” ar “antivalstybiškumas”. Šie apibrėžimai yra tokie vulgarūs, kad geriau būtų išvis jų atsisakyti. Anarchizmo esama paties įvairiausio, paskutinis dalykas, kurio norėtų anarchzimas – tai dogma, nusakanti patį anarchzimą. Taip, kai kurie anarchistai tiki tik fizine kova prieš valstybę, tačiau taip pat radikalus konservatizmas gali tikėti tautų ir rasių naikinimu “bendrojo gėrio labui”. UniZinu norėjome pabrėžti ne kieno nors naikinimą, o konstruktyvias taktikas, prieinamas ne tik “tikriems anarchistams”. Tai – stipri ir plati savivalda, pagarba individo laisvei, ginamai ir puoselėjamai bendruomenės, saugumo kūrimas stiprinant atvirus ryšius tarp žmonių, kova su diskriminacija, galios pozicijų išlyginimas, pasitikėjimu ir draugyste grįstas visuomeninis gyvenimas.
Norime, kad garsų militarizacijos skatinimą atsvertų svarstymai, kaip siekti taikos. Norime, kad priverstiniai šaukimai į kariuomenę būtų mažų mažiausiai pakeisti savanorystės skatinimu ir galimybe rinktis socialinę, o ne karinę tarnybą. Bet dar labiau norime, kad neliktų jokios privalomos tarnystės apskritai. Manome, kad absurdiška karo problemą spręsti propaguojant karą. Jau dabar regime, kaip nuteikinėjimai smurtui prieš “ne tokius, kaip mes” įrodo Lietuvoje taikomos “demokratijos” veidmainystę.
Dėl vykstančios raganų medžioklės nepasirašėme UniZino straipsnių. Kuo daugiau tendencingų straipsnių ir “ekspertų” gąsdinimų, tuo labiau ne tik mes, bet ir visi kiti, dar drįstantys turėti reikšmingą nuomonę, bijos ją viešai reikšti. O reikšti būtina, jei norime išlaikyti blaivumą, paklusti ne tik garsiausiai šaukiantiems, bet ir kritikuoti bei siūlyti alternatyvas. Sunku patikėti raginimais kovoti su “svetimais”, kai pirmiausiai gąsdina “savi”.
Tokiame klimate pagrindinis klausimas turėtų būti ne “kas mes tokie?”, o “kaip sukurti aplinką, kurioje argumentuotą kritišką nuomonę turintys žmonės nebijotų su ja viešai tapatintis?”. Mes sutinkame, kad Rusijoje situacija išties kraupi, bet jei dabartinės dominuojančios tendencijos Lietuvoje tęsis, Lietuva gali tapti miniatiūrine Rusija be tiesioginio karinės jėgos įsikišimo. Atsisakome įrodinėti, kad nesame kupranugariai. Darome, ką galime, kad išlaikytume sveiką protą aplink save. Jei gyventume demokratijos nežaidžiančioje valstybėje, tikriausiai jau būtume suimti "visuomenei naudingiems darbams". Lietuvoje kol kas vaikštome kur norime, bet kad taip būtų ir toliau – reikia blaivaus ir sąmoningo užnugario, už kurį atsakinga būtų ne “geroji valdžia”, o kiekviena ir kiekvienas, kuriems brangi laisvė ir lygybė.
prašome dalintis šiuo tekstu visu ir nepakeistu arba išvis nesidalinti
Netarnaukite tiems, kurie netarnauja jums!
Solidariai ir su taika,
UniZino kolektyvas
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
unizinas pdf formatu: https://www.dropbox.com/s/5t9c7sb7iwm5gyr/Unizinas.pdf?dl=0
