Vidurinieji rytai šiandien yra paskutinė vieta žemėje, kurioje kas nors iš vakarietiškos minties stovyklos ieškotų progresyvios minties ir tuo labiau tikėtųsi išvysti tas mintis paverstas veiksmu. Mūsų to regiono įsivaizdavimas piešia diktatūrų, karinių chuntų ir teokratijų, kurios pastatytos ant buvusios Osmanų imperijos liekanų, ar pseudodemokratinių valstybių kaip Afganistanas ir vis labiau Pakistanas, kur viskas už sostinės primena sceną iš „Pašėlusio Makso“, paveikslą. Idėja apie regiono dalį, kuri yra ne tik laisva, bet pakeliui link utopijos įgyvendinimo, nėra ta, kurią rasite „meinstryminėje“ žiniasklaidoje.

     Bet dabar skaitote ne meinstryminę žiniasklaidą, ar ne?

     Palei Sirijos sienas su Turkija ir Šiaurės Iraku plyti kurdų daugumos apgyvendinta teritorija, kurios 4,6 mln. dydžio populiacija išgyvena milžinišką socialinį eksperimentą, kuris vyksta kryžminės ugnies tarp Sirijos diktatūros, ISIS masinės beprotybės ir Turkijos besitęsiančio priešiškumo kurdų autonomijos idėjai centre, o tuo tarpu JAV ir NATO lūkuriuoja daugiausia antrame plane. Demokratinės Sąjungos Partija (PYD) ir Kurdų Nacionalinė Taryba (KNC) įkūrė Rodžavos regione visuomenę, kuri apjungia aršų libertarizmą (visur ginklai ir nėra išvis mokesčių) ir „Occupy“ judėjimui artimą anarchistinę mintį su sveika doze feminizmo. Nors ir dauguma kurdų grupių, ypač tos, su kuriomis JAV yra draugiška, norėtų vieną dieną įkurti Kurdų valstybę, Rodžavoje jie spėjo „peršokti“ tautinės valstybės idėją ir žengti link pažangesnės sistemos, kurią jie vadina „Demokratiniu Konfederalizmu“.

     Rodžavos kantonuose yra nedidelė centrinė valdžia su absoliučia 40 % moterų delegačių mažuma, bet dauguma kasdienio darbo organizuojant visuomeninį gyvenimą vyksta vietiniame lygyje, nuo gatvės link gatvės, nuo kaimo ligi kaimo. Demokratinio Konfederalizmo pagrindinis architektas Abdullah Ocalan sako, kad „Ekologija ir feminizmas yra sistemos, kurią jis inicijavo, centriniai ramsčiai“. Tai yra kažkas, ką norint išgirsti iš vakarų politikų, tektų gerokai pasiknaisioti po politikos pakraščius. Rodžavoje vyrai, kurie muša savo žmonas, patiria visišką atskyrimą ir išvarymą iš visuomenės, taip paverčiant jų gyvenimus ypatingai socialioje, vienas su kitu susijusioje visuomenėje beveik neįmanomus. Vietoj policijos pajėgų ir kalėjimų „taikos komisijos“ kiekvienoje savivaldoje dirba tam, kad sušvelnintų tarpšeimyninių keršto žudymų ciklus, skatinant susitarimus abiejų partijų sutikimu ir tai veikia.

    Vienintelė Rodžavos eksperimento dalis, kuri susilaukė nors kokio nors tarptautinio dėmesio, yra YPJ, išskirtinai iš moterų sudarytų sukarintų pajėgų, kurios kovojo ir laimėjo prieš ISIS bei Sirijos armiją. NBC, „The Guardian“ ir net Marie Claire paviešino reportažus apie YPJ drąsą be jokios užuomenos apie ideologiją, kuri leido visam tam įvykti.

     Būtent YPJ kartu su kolegomis vyrais YPG išgelbėjo tūkstančius kritinėje būklėje atsidūrusius Jazidžių, kurie buvo apsupti ISIS pajėgų Sindžaro kalne šiaurės Irake. Jazidžių bendruomenei nedėkingomis aplinkybėmis jie gyveno beveik visiškai toje teritorijoje, į kurią pareiškė pretenzijas ISIS, ir jie buvo nekenčiama mažuma Islamo pasaulyje tūkstančius metų, patiriant kaltinimus „velnio garbinimu“. Kuomet JAV pajėgos numetė karines atsargas iš oro, Sirijoje kariaujančios grupės prasiveržė pro ISIS linijas ir išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Jie taip pat sėkmingai apgynė Kobani miestą, kuomet ISIS pradėjo visuotinį 45 tūkstančius gyventojus talpinančio miesto puolimą su tankais, raketomis ir net dronais. Nepaisant didelių nuostolių miestas išliko „švarus nuo ISIS“, nors jį supantys kaimai vis dar patiria atakas.

     YPJ/G ir Demokratinės Visuomenės judėjimas, dėl kurio jie kovoja, nėra tobulas: jie buvo kaltinami naudojant vaikus karius (mergaitės, kai kurios ne vyresnės negu 12 metų, tarnauja kaip virėjos, valytojos YPJ pajėgoms ir yra apmokomos bazinio karinio pasiruošimo, nors nedalyvauja mūšiuose) ir jie yra nuolat kaltinami jų sąsajomis su Kurdistano Darbininkų Partija (PKK), kuriai vadovauja Abdullah Ocalan ir yra daugumos šalių klasifikuojami kaip teroristinė organizacija. Praeityje anksčiau buvusi Marksistinė-Leninistinė partija taip pat turi neaiškių sąsajų su narkotikų prekyba bei Turkijos saugumu.

{youtube}ZCCODxq8diI{/youtube}

    Nepaisant visų kliūčių, kurios yra jiems priešakyje, Rodžavos žmonės yra šiuo metu vienintelis didelio mąsto judėjimas visoje planetoje, kuris diegia tikrą, veikiančią alternatyvą valstybei ir kapitalizmui. Taip kaip ir Ispanijos anarchistų federacijos bei Meksikos Zapatistai prieš juos, Rodžavos žmonės pasirinko padaryti neįmanoma: sukurti naują visuomenę, kovojant mažiausiomis pajėgomis regioniniame kare: tai panašu į ėjimą plonu lynu viduryje aikštelės, kurioje vyksta kvadrato varžybos. Tik laikas gali pasakyti, ar jiems pavyks.

    Straipsnio autorius: Gareth Watkins

    Iš anglų k. vertė: V.

    Šaltinis: cvltnation.com

    Anarchija.lt