Istat (Italijos statistikos institutas) paviešino Italijos 2012 metų antrojo ketvirčio darbo jėgos statistiką. Jaunimo nedarbas šiuo metu siekia maždaug 33 %. Tačiau labiausiai stebinantys yra duomenys liečiantys jaunas Pietų Italijos moteris.

     Tik 20,7 % moterų tarp 18 ir 29 metų amžiaus Pietų Italijoje turi darbą, palyginus atitinkamai su 45,7% Šiaurės Italijoje. Tai pats blogiausias jaunų moterų nedarbo lygis nuo pat 2004 metų. Jis akivaizdžiai parodo, kad ekonominės krizės padariniai plito netolygiai visuomenėje ir šis plitimas sekė Italijos visuomenės nelygybės gairėmis.

     Italijoje moterų užimtumo lygis buvo beveik pats žemiausias Europoje (žemesnį moterų įdarbinimo lygį turi tik Malta). Mažiau nei viena iš dviejų moterų turi darbą. Italijai taip pat priklauso kitas keliantis nerimą Europos rekordas: didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų užimtumo, kuris siekia maždaug 22 %, tuo tarpu Europos vidurkis yra mažesnis nei 14%.

     Kitas tyrimas 2010 rodė, kad vidutinė dirbančios Italijos moters diena apima 7,12 valandas apmokamo darbo ir 8,35 valandas namų ruošos darbų. Namai yra vis dar svarbiausia darbo vieta net ir moterims, kurios turi apmokamą darbą už namų ūkio ribų. Palikdama moteris be darbo, ekonominė krizė išstūmė jas atgal į vietą, kurią jos iš tiesų niekada ir nebuvo palikusios. Tas pats tyrimas taip pat parodė, kad moterys, kurios užaugo šeimose, kuriose motina nedirbo už namų ūkio ribų, yra labiau pažeidžiamos bedarbystės. Tai rodo ne tik, kad stipri atsilikusi kultūra persunkusi Italijos visuomenę, nors ir tai yra akivaizdi tiesa, bet visų pirma demonstruoja Italijos ekonomikos  pobūdį (ypatingai Pietų Italijoje), kurioje nuolatinis darbų trūkumas privertė daugumą moterų likti namuose, šeimos ribose. Ši tendencija nepasikeitė net ir po milžiniško moterų išsilavinimo lygmens padidėjimo paskutiniais dešimtmečiais ir tai rodo, kad diskriminacija pasiekia aukščiausią tašką krizės laikotarpiu.

     Iš libcom.org vertė Nojus Vala

     anarchija.lt