darboholikas        Rašinys „Laisvės našta” sukėlė ne itin gyvą, bet visgi labai simptomišką diskusiją, kviečiančią pratęsti temą. Kaip ir buvo galima tikėtis, svarbiausi klausimai, lyg kuolu nutraukiantys polemiką, skamba labai banaliai. Taip taip, laisvalaikis šaunu, bet iš ko gyventi, o svarbiausia – kaip sumokėti už būsto nuomą, paskolą ir t.t.? Banalybės dažniausiai pasirodo esančios kur kas arčiau problemos priežasčių, todėl jomis ir remsimės.

kestas kirtiklis        Jau kelinti metai Gegužės 1-osios proga šalia LSDP, profsąjungų bei Algirdo Paleckio kovos draugų kompanijos į gatves išeina ir juodai pasidabinę lietuviškieji anarchistai. Išeina negausiai, mat leidimo išeiti ponai iš savivaldybės jiems neduoda, gal laikydami juos išdykusiais triukšmadariais vaikėzais, o gal todėl, kad niekas jo neprašo, mat net gaudami leidimą gausingam išėjimui į gatves anarchistai tiesiog nesurinktų gausaus būrio šalininkų. Liūdnas dalykas tąkart galėtų paaiškėti, kad leidimas yra, o išeiti – nėra kam.

graikija socialinis karas        Istorikas, visuomenės veikėjas, portalo anarchija.lt redakcinės kolegijos narys Kasparas Pocius patikino, kad pilietiniai neramumai, vykstantys šiandieninėje Graikijoje, yra tikras socialinis karas.

 

Dėl ko Graikijoje kilo šios savaitės neramumai? Kas atsakingas dėl krizės šalyje?

kapitalizmas        Šiandien tarp daugelio kairiųjų girdisi kalbos, kad dabartinė ekonominė krizė – tai kapitalizmo pabaiga. Tokia diagnozė kol kas priešlaikinė (vėliau pamatysime, kodėl), bet iš principo teisinga. Reikalas tas, kad eilinį kartą apie save primena prigimtinė kapitalizmo sistemos yda: pelno normos mažėjimo tendencija. Ir šį kartą panašu, kad valdžią turintieji neras parankinių priemonių atitolinti neišvengiamą pabaigą.

marfin bankas 0        Tragiškos mirtys šiandien palieka mažai vietos komentarams – visi esame giliai šokiruoti ir nuliūdinti to, kas įvyko. Tiems, kurie spekuliuoja teiginiais, kad anarchistams tos mirtys buvo reikalingos, galime tik atsakyti: mes nerizikuojame savo laisve ir gyvybe, nekonfrontuojame su policija tam, kad žūtų žmonės. Anarchistai nėra žmogžudžiai, ir joks Graikijos premjero Papandreou vykdomas smegenų plovimas nacionalinėje ar tarptautinėje žiniasklaidoje nieko neįtikins.

krikscioniskasis anarchizmas        Dažnai skaitant „anarchija.lt“ susidaro įspūdis, kad anarchizmas priklauso išskirtinai ateistams, agnostikams ir bet kokios religijos niekintojams. Ypač tai matyti dabar, kai ne tik ateistinė žiniasklaida, bet visa pasaulio spauda mėgaujasi skandalais Vatikane. Gali pasirodyti, kad tikinčiam žmogui po raudonai juoda vėliava vietos nėra, kad reikia pasirinkti – anarchizmas arba tikėjimas, kad tarp anarchizmo ir religijos tvyro bedugnė.

Vitalijus Balkus        Kiekviena sudėtinga sistema turi tam tikras ribas, kuriose įmanomi sudedamųjų dalių charakteristikų svyravimai, nesukeliantys sistemos griūties. Tačiau kiekviena sudėtinga sistema tuo pačiu turi komponentus, kurie dėl sistemos stabilumo niekuomet nėra keičiami, o jų matmenų ar judėjimo trajektorijos nukrypimo rodikliai yra susiaurinti iki mažiausiai įmanomų. Tai būdinga ir mechanikai, ir bet kokiai daugelio komponentų sistemai, kurios atskiros dalys veikia sutartinai siekiant bendro rezultato. Ne išimtis ir politinės ar ekonominės sistemos.

Pasienieciu krata Pabrades URC        Š.m. kovo 25 d. Lietuvoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie pasieniečių smurtą prieš Pabradės Užsieniečių registracijos centro (URC) gyventojus. Straipsnį šia tema paviešino ir a.lt redkolegija (Žr.: „Pasieniečių smurtas prieš Pabradės URC gyventojus: atimti telefonai, sulaužyti šonkauliai, kruvinos sienos“. Vienas portalo skaitytojas, susirūpinęs tokiais neadekvačiais jėgos struktūrų veiksmais prieš įkalintus užsieniečius, išsiuntė laišką Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijoms.

darius pocevicius        – Tu prieš Baltarusijos atominę?

– Taip, nes esu už Lietuvos atominę.

– Kodėl, juk jos abi gali sprogti?

– Aš patriotas! (iš gatvės pokalbio)
 

Balandžio 26-ąją teko dalyvauti akcijose, nukreiptose prieš trijų kaimyninių valstybių – Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos – ketinimus pasistatyti sau po atominę elektrinę Lietuvos pasienyje.

no gods no masters        Vienas pagrindinių anarchizmo šūkių skelbia „Nei dievų, nei šeimininkų!“ („No Gods, No Masters“). Jo esmė paprasta – laisvam žmogui nereikalinga nei bažnytinė, nei pasaulietinė valdžia. Realybėje, deja, nuo seno pastebima priešinga tendencija – abi šios valdžios stengiasi susilieti į vieną, kad totaliai pavergtų žmogaus kūną ir dvasią.

nesusikalbejimas 0        Gyvename labai greitai besikeičiančioje visuomenėje. Močiutė užaugo, kai kultūringų žmonių kalba buvo lenkų. Taip kalbėjo ir jos šeimoje. Kai užaugo ir ištekėjo – aukštuomenės kalba jau buvo lietuvių. Mano senelis, Amerikoje šachtose užsidirbusio nemenką ūkį tėvo pagrandukas, buvo „litvomanas”. Nežinau, gal nulėmė tada vykdyta antilenkiška politika, o gal iš mano prosenelio paveldėta nuostata, bet senelis labai nemėgo kunigų ir namie draudė lenkų kalbą. Močiutė lenkiškai kalbėjo tik su dievu. Ta kalba buvo surašyta jos maldaknygė.

atominiai monstrai        Utopija mirė! Tegyvuoja tragedija! Net sudėjus į krūvą visus utopistus – nuo Thomo More‘o iki Aldouso Huxley negautume tokio apgailėtino vaizdo, kaip naujas – šiandieninis – pasaulis. Puikus, ką čia puikus, – idealus pavyzdys yra trys atominiai monstrai, rezgami tikrąją to žodžio prasme Lietuvos teritorijoje: nuo jų katastrofų nukentėtų ne Rusija ar Baltarusija, bet Lietuva.