Iš rusų nacionalistų (žodį „rusų“ šiame straipsnyje galima lengvai keisti žodžiais „lietuvių“, „vokiečių“ ir pan. – vert. pastaba) dažnai išgirsi: „atvykėliai yra kaip streiklaužiai, jie numuša įkainius ir sumažina rusų darbininkų atlyginimus“. Šiuo klausimu norėčiau pasakyti kelias pastabas:
1) O rusų darbininkas arba mokslininkas, išvykęs į Vakarus arba dirbantis Rusijoje vakarietiškoms kompanijoms už kelis kartus mažesnį atlyginimą negu vakarietis, – argi jis neišplėšia duonos kąsnio iš Vakarų šalių darbininkų ir mokslininkų? Vadovaujantis tokia logika (aš ja nesiremiu, bet apie tai – vėliau) išeitų, kad taip, tačiau rusų nacionalistai jo pasmerkti kažkodėl neskuba. Mat čia ima veikti nacionalpatriotams visada būdingas dvigubos moralės principas. Visa nacionalistinė ideologija pagrįsta ne itin gudriu žmogėdrų principu: „Jei mūsiškiai suėda jūsiškį, vadinasi, jie malšina alkį, o jei jūsiškiai suėda mūsiškį, vadinasi, tai jau žmogaus teisių pažeidimas“. Taip pat mąstė bei atvirai šį principą formulavo ir vokiečių nacistai.
2) Kuo nusikalto darbininkas iš Tadžikijos arba Balkarijos? Tuo, kad jis tokiu būdu nori pramaitinti savo šeimą? Kaip galima smerkti žmogų už tokį jo norą – netgi mintyse? Kokiu niekšu reikia būti, kad taip galvotum? Galų gale, negi tas darbininkas iš Tadžikijos yra verslo, pasaulinės ekonomikos ir šiuolaikinės politinės sistemos kūrėjas? Negi jis gali būti atsakingas už tai, kas vyksta aplinkui? Velniai griebtų, juk jis – žmogus, kovojantis už savo gyvybę. Negi kitas jo vietoje nesielgtų lygiai taip pat? Negi kas nors elgiasi kitaip, išskyrus, aišku, vėl tuos pačius paskutinius niekšus?
3) Nacionalistų logika, kuria vadovaujantis, rusų darbininkas yra priešas gastarbaiteriui, tačiau draugas ir brolis – rusų verslininkui (arba ūkį tvarkančiam valdininkui), yra klaidinga logika. Būtent šitie verslininkai, prisidengdami valdininkų nurodymais, ir atvežė į šalį gastarbaiterius, būtent jie atsako už ekonominę šalies padėtį. Juk būtent jie pasisavina prekes, pagamintas darbininkų kolektyvuose, ir pelną, kuris atsiranda tas prekes pardavus, būtent jie valdo gamybą ir finansus. Jie mus atleidžia, mus pašalina, taupo mūsų sąskaita visada, kai tik susiduria su problemomis, tačiau patys niekada neatsisako prabangos. Būtent jiems naudinga, kad rusų darbininkas nukreiptų savo įtūžį į kitos tautybės darbininką, o ne į tikrąją savo beviltiškos padėties priežastį – verslo savininkus.
Visa ši istorija iš tikro yra sena kaip pasaulis. Prieš daugelį metų amerikiečių korporacijos (konflikto su dirbančiaisiais atveju) savo vadybininkams rekomendavo atleidinėti dalį darbuotojų ir vietoj jų nusamdyti kitos tautybės darbininkų. Vietoj italų buvo samdomi emigrantai iš Airijos, vietoj airių – suomiai arba Rusijos žydai, vietoj žydų – kinai ir t.t.
Darbo kolektyvai tuojau pat virsdavo širšių lizdais, kol neįsimaišydavo darbininkų sąjungos (pvz., Pasaulio Pramonės darbininkai – Industrial Workers of the World, IWW). Masinių streikų ir sabotažų pagalba joms kartais pavykdavo pagerinti visų dirbančiųjų grupių padėtį. Pavykdavo dėl to, kad tokios sąjungos savo gretose suvienydavo įvairių tautybių žmones: italus, airius, suomius, žydus, kinus...
Tačiau didžiausias fašistų platinamas mitas apie gastarbaiterius yra tas, kad imigrantai yra nusikaltėliai, dėl kurių šalyje žymiai padidėja nusikalstamumas. Deja, tai absoliuti išmonė. Netgi pagal oficialius Rusijos VRM duomenis imigrantų atlikti nusikaltimai sudaro lašą jūroje. Pavyzdžiui, 2007 m. Rusijoje užregistruoti 3 582 541 nusikaltimai, o 50 139 iš jų atliko užsienio šalių piliečiai, tarp jų 45 345 – NVS piliečiai.
Kokius nusikaltimus imigrantai padaro? Didžioji nusikaltimų dalis (22,5%), kuriuos padaro užsieniečiai, – tai dokumentų padirbinėjimas. Žodžiu, nusikalsta paprasti gastarbaiteriai, kurie negali gauti leidimo dirbti. Antroji didelė nusikaltimų grupė (16,9%) – vagystės – irgi nepriskirtinos prie sunkių nusikaltimų.
Vertė dp
