Politikai senai liovėsi stebinę. Liovėsi netgi tie, kurie stebino seniau. Iš oficialių politikų laukti ko nors originalaus jau beprasmiška. Visi labai banalūs. Nors marginalai ir radikalai galėtų ką nors sugalvoti, kad neatrodytų it blanki oficialiųjų kopija, atlikta kopijavimo aparatu. Visi politikai nori patikti piliečiam. O kokiems velniams jie turėtų kam nors patikti?

Seniau mane stebino Eduardas Limonovas. Jo siūlymai buvo ne tiek politiški, kiek poetiški ir meniški. O juk politika, praskiesta menu, – tai metapolitika. Žinoma, mane – Peterburgo gyventoją – nupurtė Limonovo siūlymas nugriauti Žiemos rūmus, kad iš Dvorcovos aikštės būtų galima gėrėtis imperatoriška Nevos panorama. Bet tai buvo drąsus žingsnis: atvykti į Sankt Peterburgą ir skelti siūlymus, kuri galėtų išjudinti vietos gyventojus, išauklėtus keliaklupsčiavimo prieš didžiąją architektūrą dvasia.

O štai Limonovo siūlymui panaikinti visus sodų sklypus aš visiškai pritariu ir apgailestauju, kad jis daugiau nebegrįžta prie šios temos. Juk kolektyviniai sodai tikrai paverčia miestiečius priregistruotais valstiečiais ir pririša juos prie žemės. Nuo pavasario iki rudens pusė Rusijos piliečių klūpo šiknomis į viršų, veidu į žemę, nieko aplink nematydami, ir šitokia poza išreiškia Rusijos gyventojų požiūrį į visuomeninį gyvenimą. Suprantama, kad 95 procentai rusų yra valstietiškos kilmės, ir genai juos traukia prie žemės. Bet su ta trauka reikia kovoti, o tie, kas nepajėgia jos įveikti, tegul grįžta į kaimą – kaimas išmiršta, ir jį reikia gelbėti. Nėra ko užimti vietos mieste.

O miestus reikia mažinti. Didžiuliai megapoliai – labai bloga vieta gyventi. Žmonėms juose stogai važiuoja. Miesto gyventojų skaičius neturėtų viršyti vidutinio Europos miesto dydžio – 500 000 žmonių, o Sankt Peterburge dabar gyvena penki milijonai. Taigi 4 su puse milijono reikia apgyvendinti kaimuose, o pirmieji kandidatai persikraustyti yra sodų sklypų savininkai. Juo labiau kad toli važiuoti neteks: Pskovo, Novgorodo, Tverės srityse daugybė apleistų kaimų. Bus kur kurtis! Sodų sklypus reikia suarti, o atsilaisvinusias teritorijas apsodinti mišku.

Toks globalus perkraustymas, atbulinis suvalstietinimas išspręstų daugybę problemų, kurios kyla šaliai. Pirmiausia ženkliai sumažėtų bedarbių – visi kažką dirbs, prie žemės, patys apsirūpins viskuo, ko reikia normaliam gyvenimui. Nes dabar nesuprasi, kuo žmonės užsiima tuose biuruose. Beje, tie, kurie į biurus nepakliuvo, užsidirba pragyvenimui kuo papuolė ir neretai papildo nusikaltėlių gretas.

Sunaikinus sodus ir masiškai perkėlus žmones į kaimus, laimės ekologija. Pavyzdžiui, kas yra Pupyševas? Tai ekologinės katastrofos zona. Seniau ten buvo gūdus miškas, o dabar žmonės jame susikūrė skruzdėlyną ir viską aplink subjaurojo. Sodams iškirto mišką, aplink kaupiasi šiukšlynai, atmatų duobės. Manau, miško reikšmės planetos gerovei aiškinti nereikia, visi mokykloje girdėjo, kad miškas – planetos plaučiai.

O savo plaučius mes nuodijam pašėlusiai smarkiai. Aš dabar ne apie rūkymą, o apie automobilinę silpnaprotystę. Žmonės liovėsi vaikščioti pėsti. Dabar kiekviena sėdynė mano, kad turi teisę į individualų komfortišką susisiekimą. Žmonės, gaunantys mažas pajamas, ima kreditą automobiliui už milžiniškus procentus. Paskui gyvena smarkiai taupydami, bet važinėja asmeniniu automobiliu, nors ir netoli, kad už benziną nedaug mokėtų. Bet gi tai debilizmas! Žmogus, pirkdamas automobilį, žengia buką egoistinį žingsnį. Važinėdamas automobiliu, jis visokiu brudu nuodija orą, kuriuo turi kvėpuoti aplinkiniai. Bezdėti visuomenėje laikoma nepadoriu veiksmu, bet tomis dujomis dar niekas nenusinuodijo, o važinėti automobiliu, leidžiant į orą velniai žino ką, nuo ko medžių lapai vysta, laikoma prestižu. Tai absurdas. Kažkokia kolektyvinė savižudybė.

Norint panaikinti kamščius keliuose (mėgstamiausia pokalbio tema bet kurioje buitinėje kompanijoje), reikia ne apvažiavimus ir ne naujus kelius tiesti, o uždrausti naudotis automobiliais asmeniniais tikslais. Esamus automobilius verta išpirkti iš savininkų ir sunaikinti perlydant į ką nors naudinga, tarkim, į plūgus ir traktorius. Automobilius reikia palikti tik greitajai pagalbai, komunalinėms ir remontinėms tarnyboms. Deputatai, aukšti valdininkai ir verslininkai tegul juda karietomis.

Uždraudus asmeninį autotransportą, žmonės laimėtų visapusiškai. Kvėpuotų švariu oru, nepriaugtų antsvorio, o taipogi nerizikuotų gyvybe ir sveikata keliuose (dabar kiekvienais metais transporto įvykiuose žūsta apie 20 tūkstančių Rusijos piliečių – daugiau nei TSRS prarado kareivių per 10 Afganistano karo metų). Gyventojų nutukimas, apie kurį kalba gydytojai, ir dalies susijęs su automobiline silpnaprotyste. Žmonės visą laiką sėdi! Atrodo, kad svarbiausia jų kūno dalis – tai sėdmenys. Tai neteisinga.

Prie visiško asmeninių automobilių likvidavimo gyventojus galima vesti palaipsniui, įvedant, pavyzdžiui, mokestį už antsvorį. Jeigu po patikrinimo bus įrodyta, kad žmogus sustorėjo įsigijęs automobilį, tegul moka. Yra ir kitas sprendimas. Galima prievarta užrašyti storulius automobilistus į sveikatos grupes, į mėgėjų bėgioti ristele draugijas ir t.t. Juk jeigu nespręsime antsvorio klausimo šiandien, tai uždraudus asmeninius automobilius, visuomeniniame transporte bus labai ankšta.

Iš www.sensusnovus.ru vertė E.B.