Iki 2020 metų jie nori tapti realia politine jėga. Atskleidžiame nacistų, subrendusių konfrontuoti su valstybe, strategiją.
Federalinės tarnybos tarnautojų, prižiūrinčių ryšius, informacines technologijas ir masinės komunikacijos priemones, o taip pat gana provincialių jos ekspertų žiniai. Šis tekstas nesiekia kurstyti kokios nors nesantaikos, taip pat nepropaguoja fašizmo, nacionalizmo ir ekstremizmo. Šio straipsnio tikslas visiškai priešingas: paaiškinti visuomenei ir jums, kas yra šiuolaikinis rusiškas fašizmas, kokia jo adeptų programa, – kad ir visuomenė ir jūs galėtumėt pasipriešinti fašizmui.
Esame priversti parašyti tokią įžangą, nes būtent ši tarnyba įspėjo „Novaja gazeta“ dėl analitinio rašinio, demaskavusio nuosaikius fašistus iš legalių „patriotinių‘ organizacijų. Tokį valstybinio organo sprendimą laikome ne tik kvailyste, bet ir įžeidimu. Bandome jį užginčyti teisme, bet dėl bylinėjimosi nemanome nutraukti šios temos nagrinėjimo. Siekiant ją plėsti, tenka cituoti tuos, kurie bando Rusijai primesti savo vystymosi strategiją – „Strategiją 2020“, t.y. fašistų atėjimo į valdžią planą. Savo laiku, žinoma, marksizmo priešininkus filosofijos fakultetuose studijavo tik pagal jų kritikų veikalus: be citatų, bet su keiksmais. Visgi dabar naudoti šį metodą būtų daugiau nei keista.
„Mes seniai išaugome iš skinhedų subkultūros. Revoliucinė kova – tai sunaikinimas tų, kurie realiai mums kenkia: uniformuotų ir civilių šlykštynių, esančių valdžioje.“ Šitą citatą galima rasti daugybėje nacistų forumų, kuriais nesidomi Rusijos žiniasklaidos priežiūros komitetas. Ji priklauso vadinamosios „Strategijos 2020“ autoriams – dokumento, kuris, autorių nuomone, aiškina susiskaidžiusioms fašistinėms grupuotėms, ką jos turi daryti, kad iki 2020 metų ateitų į valdžią arba bent taptų realia politine jėga. Laikykite tai būsimos fašistinės partijos manifestu, kurios šmėkla kažin ar klaidžios po parlamentą, greičiau po laiptines su šaunamaisiais ginklais ir armatūra. Pastarieji įvykiai kaip tik tą liudija.
Žiniasklaidoje toliau aptarinėjama naujiena, kuri prieš mėnesį privertė daugelį susimąstyti ir išsigąsti. Kalbama apie garsiąją baudžiamąją bylą, susijusią su nacistų teroru, – apie dar vieną „pogrindininkų“ sulaikymą, šį kartą Oriole. Viskas vyko „kaip įprasta“ – ginklai, žmogžudystės, sprogdinimai, padegimai. Tačiau Oriolo naciai atakavo ne tik kaukaziečių kavines, bet ir milicijos bei prokuratūros objektus. Yra ir dar viena neįprasta detalė: pagal teisėtvarkos organų versiją, šitai nacistinei struktūrai vadovavo Federalinio saugumo tarnybos tarnautojas, dirbęs dėstytoju.
Sprogimas Čerkizovo turguje, sudegintos Maskvos gastarbaiterių lūšnos, masinės muštynės ir kiemsargių žudymas dar kažkaip tilpdavo į plačiai paplitusį Rusijos fašizmo vaizdinį, tačiau valstybinės valdžios užpuldinėjimai, kurie vykdomi vis reguliariau, jau nesisieja su plikų ir bukų „skinhedų“ įvaizdžiu, kuriems svarbiausias priešas – nerusiškai atrodantis žmogus.
Atsakymas į paradoksą – anksčiau pateiktoje citatoje. Todėl ne atsitiktinai oficialūs teisėtvarkos struktūrų atstovai vis dažniau nagrinėja versiją, apie visą Rusiją apimančią fašistinę teroristų organizaciją, palaikančią ryšius su užsienio naciais, turinčią ir ginklų, ir pinigų, ir padirbtų dokumentų, ir „langų“ valstybinėje sienoje.
Kol Oriolo fašistai dar nebuvo nukenksminti, jų vardu internete pasirodė kreipimasis. Jį pasirašė „Jungtinių okupuotos Rusijos juodžemio sektoriaus grupių vadovybė – NS/WP „Centras“. Autorių nuomone, Rusija okupuota visokių antirusiškų jėgų. „Commandos“ sakosi „iškėlę atviro sukilimo vėliavą“ Oriole, nes „šalis atsidūrė ant visiško moralinio ir dorovinio pakrikimo slenksčio“.
Nežinantiems: NS/WP reiškia „Nacionalsocializmas – baltoji jėga“. Taip vadinosi tinklapis organizacijos, apie kurią „Novaja gazeta“ ne kartą rašė. NS/WP „Šiaurės“ nariai mėtė atsišaukimus su tokiais pat pareiškimais Sankt Peterburge, būtent ši struktūra „prisiimdavo atsakomybę“ už sprogimus, nužudymus ir padegimus.
Nacistai prisiėmė atsakomybę už milicijos skyriaus ataką 2009-ųjų gegužę, Nyžnij Novgorodo teismo pastato, Maskvos karinio komisariato, Čeboksarų milicijos punkto užpuolimus. Vėliau – už milicijos automobilio ir Lenino rajono vidaus reikalų valdybos kabineto susprogdinimą savadarbiais užtaisais tame pačiame Nižnij Novgorode, tardymo valdybos susprogdinimą Maskvos Kunceve.
Pusiau mistinė organizacija „BORN“ („Kovinė rusų nacionalistų organizacija“) „prisipažino“ nužudžiusi advokatą Markelovą ir „Novaja gazeta“ žurnalistę Anastasiją Baburovą. Yra pagrindo manyti, kad žmonės, sugalvoję „BORN“ brendą, siekdami kaip nors įasmeninti terorą, yra prisidėję ir prie vienintelės šiai dienai nacių aukos iš „sistemos“ – teisėjo Eduardo Čuvašovo nužudymo.
Fašistai, žinoma, „savinosi“ ir kitų teisėtvarkos pareigūnų nužudymus, nors, ačiū dievui, tai nėra patvirtinta. Bet ultradešiniųjų atakos prieš milicijos objektus bombomis ir Molotovo kokteiliais skaičiuojamos dešimtimis. Nacistai viešina internete „E“ (kovos prieš ekstremizmą) centro bendradarbių asmeninius duomenis su nuotraukomis, nors būtent šie kovos su ekstremizmu valdybų karininkai, įsijautę į karą su ekologais ir liberalais, pramiegojo nacistinį pavojų.
Nacių smogikams Oriole, anot bylos tyrėjų, vadovavo FSB majoras Viktoras Lukoninas
„BORN“ grupuotę mes neatsitiktinai pavadinome pusiau mistiniu susivienijimu. Fašistų pasirinkta kovos su režimu taktika nenumato kokių nors didelių nelegalių ar legalių struktūrų, nes bet kurioje organizacijoje visuomet atsiras vieta išdavikui.
Pastaruoju metu nacių tinklapiuose ir tarp jų pačių (pavyzdžiui, kaip savilaidos leidiniai) vis dažniau ima plisti ilgi tekstai apie vadinamuosius autonomus. Juose kalbama apie teroristinės kovos metodus veikiant mažomis – 2-3 žmonių – gerai paruoštų kovotojų, perėjusių į nelegalią būklę, grupėmis. Šiame kontekste nacistinio teroro ideologus domina istorinės paralelės: karinės eserų organizacijos ir narodovolcai, konspiracijos tikslais naudoję tokią pat taktiką. Nuo jų nusikopijuota ir valdžios atstovų naikinimo akcijų prasmė – išgąsdinti valstybę ir priversti „beveidę minią“ susimąstyti. „Likviduotas deputatas – tai smūgis sistemai, idealiausia – siaubas valdžios vertikalėje“, – tai citata iš komentarų „programiniuose dokumentuose“, kuriuos lengva rasti internete. Nacistiniuose tinklapiuose vis dažniau mirga formuluotės: „NS teroristas“, „Nacionalinė revoliucija“, „Nacionalsocialistinis teroras“.
„Nelegali kova – tai mobų, brigadų ir KTO veikla.“ Šią taktinę schemą reikia paaiškinti. Mobai – nedidelės grupės, kurios kartas nuo karto susiburia kokioms nors konkrečioms ir vienkartinėms akcijoms, dažniausiai užpuolimams prieš ne rusų tautybės asmenis. Svarbiausi mobų dalyviai – liūdnai pagarsėję skusti proftechninių mokyklų moksleiviai. Tikslas – kovinio rezervo mokymas, priminimas gyventojams, kad fašizmas gyvas, na ir tiesiog žudymai terorizuojant imigrantų bendruomenes. Brigados renkasi stambesniems veiksmams. O štai KTO – kovinės teroristinės organizacijos – tai „elitas“, kuris kovoja ne su kiemsargiais, o su režimu: „nes kirgizai kiemsargiai neatsiranda patys savaime“.
Pastaruosius kelis metus vietoje imigrantų darbininkų žudymo buvo skleidžiama kovos su režimu propaganda. Propagandos flagmanais buvo du dabar jau uždaryti grupuotės „Combat 18“ (apie šią „Adolfo Hitlerio kovinę grupę“ „Novaja gazeta“ taip pat rašė) tinklapiai – jie buvo gana gausiai lankomi ir platino programinio pobūdžio tekstus bei pareiškimus apie dalyvavimą vienose ar kitose „akcijose“.
O 2009 metų gruodį nacių tinklapiuose pasirodė sisteminis dokumentas „Rusų nacionalinis išsivadavimo judėjimas. Strategija 2020“. Jame kalbama apie tai, ką ir kaip reikia daryti, kad iki 2020 metų būtų pasirengta fašistinės ideologijos viešpatavimui Rusijoje. „Revoliucija prasideda atsiradus naujo tipo žmonėms – revoliucionieriams“, – sakoma viename iš interneto komentarų, kuris, tiesą sakant, papildo deklaruojamus tikslus.
Didesnė 2010 metų dalis jau praėjo, ir mes matome, kad ultradešiniųjų judėjimas ėmė veikti būtent taip. Veikia nedidelės kovinės grupės, žiūrinčios į žudymus ir sprogdinimus kaip į griežtą veiklos formą, o į padeginėjimus – kaip į švelnesnę. Pagrindiniai taikiniai – atvykėliai ir teisėtvarkos organai. Bet atvykėliai – tai labiau dėl fono, siekiant palaikyti įtampos lygį tiek visuomenėje, tiek tarp augančios, bet dar nesumanios „kovotojų“ pamainos.
„Strategijos 2020“ preambulėje autoriai (jie miglotai apibrėžiami kaip „kovotojai“) pastebi, kad „valdantis režimas neleis sukurti parlamentinės nacionalistų partijos“. „Legali kova okupacinių įstatymų rėmuose yra akligatvis“, – papildoma komentaruose.
Kadangi legaliai kovoti jiems neišeina, strategijos autoriai kalba apie karinę pasipriešinimą režimui, kad būtų galima „kulkomis ir bombomis nutiesti sau kelią į žiniasklaidą ir Dūmos tribūną“. Ir grasina teisėtvarkos organų atstovams: „Veikdami prieš mus, jūs (...) padedate atsirasti dar aršesniam (...) nacionalistiniam partizanų pogrindžiui, kuris savo pagrindiniu priešu laiko būtent jus, neretai slaviškų veidų ir pavardžių žmones“. „Mes esame priversti artimiausiu metu fiziškai žymėti „valstybės tarnautojus“, nes jie vienaip ar kitaip prisideda prie mūsų žemės okupacijos.“ „Visą tą grupę apibendrintai galima pavadinti režimo tarnais: tai operatyviniai darbuotojai, vietos organų valdininkai... Atėję į teismo procesą, jūs lengvai galite užsirašyti vardus, pavardes, tėvavardžius ir automobilių numerius tų, kas sodina mūsų draugus. Visiškai nesvarbu, kokio kraujo tie veikėjai. Jeigu rusai, tuo griežtesnė turi būti bausmė už išduotus nacijos interesus“, – papildoma internetiniame komentare.
Toliau „Strategijos“ autoriai moko savo šalininkus: „Tie iš mūsų, kurie specializuojasi tiesioginio veiksmo akcijose, turi maksimaliai sutelkti dėmesį į savo kovinius įgūdžius. Jau dabar kiekvienam pilnamečiui nacionalsocialistui būtina susiveikti šaunamąjį ginklą ir išmokti su juo elgtis geriau, nei tą daro milicijos bendradarbiai. Naujai kuriamų kovinių teroristinių organizacijų dalyviams būtina ne tik žinoti sprogstamųjų medžiagų gamybos receptus, bet ir šaltakraujiškai suvokti, kur ir kaip jas geriausia panaudoti. Šiandieninis mūsų pasirinkimas – ne kovotojų skaičius, o jų kokybė. Pogromų laikas seniai praėjo, prasidėjo „taškinių“ smūgių į svarbius taikinius laikmetis. Ateitis priklauso profesionaliems revoliucionieriams, profesionaliems smogikams.“ Kaip „neprofesionalų pasipriešinimą“ autoriai rekomenduoja atvykėlių butų, kioskų ir automobilių padeginėjimus.
Ideologų nuomone, kartu turi būti vykdomas „informacinis karas“: „Reikia pritraukti gerai rašančius ir kalbančius žmones, kurie pajėgia, remdamiesi bendra ideologine kryptimi, išdėstyti mūsų poziciją, svarstyti, diskutuoti, įtikinti ir sumindyti oponento poziciją“. Visa tai, autorių manymu, įgalins sukurti „politinę klasę, pajėgią dominuoti savo šalyje“.
Be to, ultradešiniesiems primygtinai rekomenduojama lankyti „Rusų maršus“ ir dalyvauti visos Rusijos ir vietiniuose pilietiniuose protestuose. Štai kertinė citata iš „Strategijos“: „Kiekvienas pats sau sprendžia, po kokiomis vėliavomis stoti: opozicinėmis ar vietinėmis – visur yra mūsų žmonių“.
Iš tikro, jau dabar kovinę jų veiklą pridengia tiesioginės ir netiesioginės rėmimo grupės, pusiau legalios politinės draugijos, su kuriomis mėgsta žaisti oficialioji valdžia ir tariamos „žmogaus teisių gynimo“ organizacijos. Nacionalistai mėgina dalyvauti ir įvairiuose socialiniuose bei politiniuose veiksmuose: tai išnėrė „Rečnike“, tai tarp apgautųjų dalininkų... (Rėčnikas – seni neįteisinti kolektyviniai sodai Pamaskvėje, veikiantys ilgiau nei 50 metų, kuriuos Maskvos valdžia nori nugriauti, apgautieji dalininkai – žmonės, sumokėję įnašus butų statybai ir apgauti statybos bendrovių, – E.B. pastaba)
Šiaip jau „Strategija 2020“ atsirado ne iš karto. Kiek žinoma, iš pradžių ji vadinosi „Strategija 2009-2011“, bet įtakingiausiems judėjimo nariams ją pataisius, radikalizavosi ir buvo nutaikyta į tolimesnę ir svarbesnę perspektyvą.
Po taisymų atsirado ir ideologinis pagrindimas: legalios politinės platformos neturėjimas verčia pereiti prie tiesioginio veiksmo akcijų. „Rusų jaunimas subrendo suformuoti savas jėgos struktūras.“ „Nacionalinis išsivadavimo judėjimas virsta ginkluotu partizaniniu karu prieš valdantįjį režimą..
Beje, vienu iš aktyvių „Strategijos“ svarstymo dalyvių internete, o galbūt ir bendraautoriumi tapo žmogus, pasirašinėjantis pseudonimu „Čiornyj kot“. Mes turime tam tikrų priežasčių manyti, kad po tuo vardu slepiasi Nikita Tichonovas, kaltinamas Stanislavo Markelovo ir Anastasijos Baburovos nužudymu.
Nesinori daryti jokių banalių išvadų. Pavyzdžiui, viešosios politikos trūkumas veda į opozicijos kriminalizavimą. Tai žinoma tiesa, bet ji neturi nieko bendra su tuo reiškiniu, kuris atsirado paskelbus „Strategiją 2020“. Tai – jau ne politika. Tai – negailestingas teroras, kuriam vadovauja išsilavinę, gerai apmokyti, ideologiškai motyvuoti smogikai, su valstybe ir visuomene pasirengę kalbėtis šaunamųjų ginklų kalba – labiau net už Kaukazo vachabitus.
Iš http://novayagazeta.ru vertė E.B.
