Kinijos Liaudies Respublikos fotografas Lu Guangas parodo kitą savo šalies neįtikėtino ekonominio šuolio pusę. Už viską tenka mokėti. Savo projekte „Antropogeninė tarša Kinijoje“ fotografas rodo, kaip eklologinė būklė veikia kasdienį žmonių gyvenimą. Už savo darbą Lu Guangas gavo W. Eugene Smith fondo premiją už „Humanistinę fotografiją“.
Chemijos atliekos, išmestos į Janzės upės krantą.
Plieno lydymo gamyklos atliekos pilamos į Anjango upę.
Skalbiama tvenkinyje, užverstame šiukšlėmis.
Geltonojoje jūroje daugybė tokių kanalizacijos vamzdžių.
Plastiko gamybos atliekos pilamos į Janzės upę.
Anglimi kūrenama elektrinė Vidurinėje Mongolijoje.
Janzės upės vaga.
Teršalai teka į Geltonają upę.
Titano gamybos atliekos pilamos į Janzės upę. Už kilometro, žemiau upės tėkme imamas vanduo Danjango miestui.
Teršalai išleidžiami į Janzės upę.
Tipiška pramoninė Kinijos panorama.
Industrinis rajonas.
Kartais atliekos išpilamos tiesiog į vandenyną.
Spalvoti teršalai. Juodi, pilki, tamsiai raudoni, geltoni.
Šanksi provincija – viena iš labiausiai užterštų Kinijoje. Tai vietovė su didžiausiu apsigimimų skaičiumi. Nuotraukoje šeima, įvaikinusi 17 vaikų invalidų.
Traumos gamyboje – įprastas reikalas
Dėl užteršto vandens 64 metų Vangas Baošengas nuo 2003 metų serga vėžiu. Žaizdotas kūnas neleidžia miegoti gulint, ir jis miega taip.
Ksunvėjus Junano provincijoje – tai vėžio kaimas, kasmet daugiau nei dešimt žmonių čia miršta nuo šios ligos. Vienuolikmetis Ksu Li serga kaulų vėžiu.
Spręskite patys, ar verta. Taip, Kinija šiandien viena iš turtingiausių pasaulio valstybių, bet ir viena iš blogiausių ekologiniu požiūriu. Atrodo, kad vis dėlto reiktų harmonijos tarp ekonominio augimo ir jo kenksmingų pasekmių. Kinijoje aiškiai persveria žala.
Iš http://aitrus.info vertė E.B.
