Incidentai (pavadinti juos „pilietinio nepaklusnumo aktais“ neapsiverčia liežuvis), įvykę kelių dienų laikotarpyje, jau tapo plataus masto kratų ir anarchistų areštų pretekstu. Laikas išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų įvyko.
Faktai
Rugpjūčio 30-ąją į Rusijos atstovybę Minske buvo mesti du 0,33 l talpos buteliai, vienas iš kurių sudužo, o kitas kiek apdegino buvusios „Blogio imperijos“ atstovybės automobilį.
Rugsėjo 6 dieną buvo padegta betoninė siena, savo išvaizda panaši į tardymo izoliatoriaus Okrestinos gatvėje sieną (ilgą laiką buvo neaišku, ar toks įvykis iš tikrųjų nutiko, nes mūsų draugai, apžiūrėję sieną iš išorės, jokių pėdsakų neaptiko, o izoliatoriaus darbuotojai žiniasklaidoje neigė įvykį tarytum tardomi partizanai).
Abu padegimus lydėjo anksčiau nežinomos grupės, skambiai pasivadinusios „Laisvės draugais“ („Druzja svobody“) pranešimai spaudai, kupini skambių frazių. Pirmasis paviešintas išlaikius teatrališką pauzę – po įvykio praėjus dviem dienoms, antrasis – akcijos dieną.
Kontekstas
Netrukus vyks mūsų pirmojo ir ypač nepakeičiamo prezidento rinkimai. Netikėtai nusižudė didžiausio opozicinio tinklapio „Chartija 97“ redaktorius Bebeninas. Rusijos ir Baltarusijos tarpvalstybiniai santykiai išlieka įtempti, bandoma įveikti pagirių sindromą, sukeltą švelnaus „nafta mainais į bučinius“ laikotarpio.
Objektyvūs rezultatai
Septyni (straipsnio rašymo metu) mūsų draugai sėdi izoliatoriuje. „Jų palaikymo akcija“ baigėsi naujomis kratomis Minske, Gomelyje ir Soligorske.
Atstovybė nusipirks naują „Mazdą 323“ (ji greičiausiai buvo apdrausta). Rimtai nukentėjo betoninės tvoros, panašios į Okrestinos izoliatoriaus tvorą, dažai. Rusija ir Baltarusija pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu apsikeitė naujomis kandžiomis pastabomis. Žiniasklaida pritvinko insinuacijų, susietų su šiais įvykiais.
Versijos dėl užsakovų ir vykdytojų
Visų versijų fone ryškėja akivaizdus faktas – baltarusiškų „politinių siaubo filmų“ kūrėjai nori įsiūbuoti priešrinkiminę kampaniją. Vidaus reikalų ministerija (VRM), žiniasklaida ir anarchistai (pastaruosius reiktų grupuoti pagal pažiūras) šiame spektaklyje atlieka masuotės vaidmenį, jie generuoja prieštaringus signalus ir lieka antrame spektaklio plane.
VRM į šį procesą įtraukta aklai. Tą patvirtina prieštaringa reakcija į Okrestinos sienos padegimą (nuo neigimo iki baudžiamos bylos iškėlimo) ir itin nuosaikūs baudžiamąsias veikas kvalifikuojantys straipsniai (padegimas, chuliganizmas, piktybinis chuliganizmas). Pagirsiu storus milicijos bonzas –įvykis iš tikro nėra vertas daugiau nei chuliganizmas ir padegimas. Tačiau VRM spec. paskirties pajėgomis buvo surengtas ginkluotas kaukių šou ir suimti nekalti žmonės. Ką su jais toliau daryti – niekas nežino.
Kaltinimai iki pat šiol niekam nepareikšti. Viešąją nuomonę bandoma formuoti 2006 metų metodais – „pas juos rado kaukes“, „pas juos rado augalinės kilmės narkotikų“. Gėda, ponai viešųjų ryšių specialistai, o kur gi pornografija? Kur pagaliau „Sadočako“ sultys?
Pagal turimus menkus ir nepilnus duomenis, akcijų vykdytojai buvo aiškiai joms nepasiruošę. Sudužo ne visi 0,33 l talpos buteliai, pranešimą spaudai rengė 2 dienas, savo tinklapio neturi. Kita vertus, liaudies išmintis byloja: „Kokia šalis – toks ir teroro aktas“.
Pirmoji akcija:
{youtube}Pmd8UizlDYE{/youtube}
Antroji akcija:
{youtube}acO1kowntQ8{/youtube}
Versija 1. KGB/FSB arba spec. tarnybos
Tai vienos iš specialiųjų tarnybų provokacija. Rusijos pusė suinteresuota pakeisti brangųjį Batką kuo nors labiau valdomu ir nuspėjamu. Parodyti, kad A.G. Lukašenka nekontroliuoja padėties šalyje ir leidžia išpuolius prieš „sąjungininką“. Baltarusijos čekistams ši tema įdomi dėl galimybės išvalyti politinį lauką bei giliai į pogrindį nugrūsti galimą protesto judėjimą.
Įdomu, kad interneto gyventojai ir (koks netikėtumas!) pats Lukašenka įžvelgia įvykyje rusišką pėdsaką. Daug kam įsiminė politinės čečėnų separatistų žmogžudystės, kurias Rusija įvykdė Artimuosiuose Rytuose.
Kodėl būtent „anarchistai“? Anarchistai įdomūs kaip patogus atpirkimo ožys. Anarchistu gali pasivadinti kas tik nori, tokio pareiškimo neįmanoma objektyviai nei patikrinti, nei paneigti. Hierarchinių partijų ir judėjimų rėmuose provokaciją daug sunkiau organizuoti, sunkiau paslėpti jos pėdsakus. Hierarchinėse struktūrose tokio masto provokacija reikalauja ilgo pasirengimo. Anarchistų vardu provokaciją lengviau ir greičiau sulipdyti, nereikia ypatingo kruopštumo, viską galima daryti paskubomis.
Šios versijos naudai byloja kai kurie „Laisvės draugų“ pranešimų spaudai akcentai. Pranešimai stilistiškai nevieningi, nežiūrint to, kad informaciją paviešino vienas ir tas pats itin užslaptintas „Indymedijoje“ užsiregistravęs skaitytojas.
Palyginkite pirmąjį ir antrąjį pranešimus. „Baltarusija bus nepriklausoma laisva šalis, kurioje didžiausia vertybe taps žmogaus teisės ir socialinis teisingumas“ (ir antrojo pranešimo spaudai); „Valdininkus ir kapitalistus domina tik kyšiai ir pelnai, jiems tas pats, kas bus rytoj... Remiame tik tiesioginius kovos metodus“ (iš pirmojo pranešimo spaudai). Taigi tradicinei radikaliai antikapitalistinei retorikai (pirmasis pranešimas) priešpastatomos žmogaus teisės, šalies nepriklausomybė ir socialinis teisingumas, būdingi greičiau nuosaikiems nacionalistams / socialdemokratams (antrasis pranešimas).
Kai kurie anarchistai, su kuriais svarstėme tų pranešimų spaudai tekstus, tvirtina, kad nieko anarchistinio juose nėra, tik plikas radikalizmas. Bet aš su jais ne visai sutinku. Tekstuose yra ir „opozicinės“ (žmogaus teisės, laisva ir nepriklausoma Baltarusija) ir anarchistinės (antikapitalizmas, tiesioginis veiksmas) tematikos pėdsakai.
Versija 2. Nauja anarchistinė grupė „Laisvės draugai“
80-ojo lygio elfai. 100 už patosą, 100 už praktiškumą, 100 už realius rezultatus, 500 už viešuosius ryšius ir 500 balų už žalą anarchistams.
Dedasi radikaliais anarchistais, tiesioginio veiksmo šalininkais. Kaip jau ne kartą buvo pabrėžta asmeniniuose tinklapiuose, renkasi savo atakoms tik simbolinius taikinius. Betoninę sieną, nuošalaus rajono aikštelėje stovintį automobilį. Veikia nemokšiškai. Pirmąjį kartą nusprendė ginti labai tolimą objektą – Chimkų mišką, kuris yra visai kitoje šalyje. Antrąjį kartą buvo jau reaguojama į dienos aktualiją (akivaizdus progresas!) ir nutarta pasiskelbti nesugaunamaisiais Zoro bei pasireklamuoti suimtųjų sąskaita.
Išreikšiu šios grupuotės kredo – tai simbolinė kova su simboliniais tikslais, daug viešųjų ryšių, o svarbiausia – nepakliūti. Galvose – sumaištis (žr. pareiškimų analizę). Jokių gebėjimų numatyti pasekmes. Jokio pasirengimo akcijai.
Kas galėtų tapti realiu tiesioginiu veiksmu šioje situacijoje? Šiek tiek atskleisiu anarchistinio žargono reikšmę. Tiesioginis veiksmas – tai betarpiškas savo teisių ir interesų gynimas nepasitelkiant jokių tarpininkų. Jokių profesionalių atstovų, gynėjų, deputatų, vadų ir panašių išgamų.
Pirmuoju atveju tiesioginis veiksmas būtų vykti į Chimkus ir ten siekti, kad būtų nutraukta autostrados statyba. Tie, kas tiesia kelią ir kerta mišką, turi realius vadovus, techniką ir biurus. Be to, galima teikti tiesioginę pagalbą suimtiesiems Rusijoje dėl Chimkų bylos – finansinę ir juridinę. Jeigu būtų nusitaikyta kovoti prieš represijas Chimkuose – tai akivaizdūs taikiniai gali būti policijos (linkėjimai Medvedevui!) skyriai, vietiniai VRM pareigūnai ir rangovų samdomi atmatos.
Antruoju atveju tiesioginis veiksmas būtų tada, jei visi „Laisvės draugų“ nariai su išskleistomis vėliavomis kolektyviai susidegintų Oktiabrskaja aikštėje (kitas variantas – prie Okrestinos). Geriau būtų padegti ne tvorą, ne šiukšlių dėžę, o save. Ir po mirties palikti visą savo turtą suimtųjų advokatams. Nes „Laisvės draugai“ tapo pagrindine areštų ir kratų priežastimi. O „policinė valstybė“ į nerangias pastangas sureagavo vieninteliu jai priimtinu būdu. Tai akivaizdu kiekvienam, kas bent minutei kasdien mąstymą perkelia į viršutinius smegenų pusrutulius.
Versija 3. Elfus suvaidino spec. tarnybos
Įdomi versija, vienijanti 1 ir 2 variantus. Karštos galvos buvo pastūmėtos veiksmo link – kodėl gi nepadarius, kad įdomūs laikai ateitų kuo greičiau? Iš pradžių karštos galvos suvaidino „geopolitikos“, vėliau – „solidarumo“ spektaklį.
Ši versija populiari tarp tinklapių apžvalgininkų. Dažniausiai jie rodo pirštu į Rusijos spec. tarnybas.
Versija 4. Ultrakairieji apsimeta anarchistais
Minsko GUVD rugsėjo 8 dieną maloniai pateikė 4-ąją įvykių versiją. Dėl įtarimų prisidėjus prie Okrestinos padegimo buvo areštuotas neregistruotos Laisvės partijos Minsko organizacijos vadovas Sergijus Popovas. Ypatingą kvapą šiai versijai suteikia faktas, kad jam priskiriama akcija buvo siekta paremti suimtojo idėjinius antagonistus – anarchistus. Kaupkite kukurūzų spragėsius, nes Popovo bute rado dvi talpas su benzinu ir butelių su aliejumi.
Versija X. Jūsų sugalvotos įvykių versijos?
Pastaba susižavėjusiems skaitytojams: tai mano asmeninė nuomonė. Esu pasiruošęs dėl jos diskutuoti.
Su anarchokomunistiniais linkėjimais,
visada jūsų FrajMersoj.
P.S: Straipsnyje panaudota GUVD spaudos tarnybos medžiaga, sulaikytųjų draugų interviu, tekstai ir įvairi žiniasklaida, pavyzdžiui „Laisvės radijas“, „Belapan“, IKD ir t.t.
Iš http://livasprava.info vertė E.B.
2010.09.14.
P.P.S. Rugs4jo 12-osios rytą iš tardymo izoliatoriaus buvo paleisti 5 anarchistai. Dar penki aktyvistai – Nikolajus Dedokas, Aleksandras Franckevičius, Tatjana Semiščina, Vladimiras Volodinas ir Aleksansdras Bugajevas – liko sėdėti už grotų.
