2006 m. Lenkijos socialinio roko grupė „Big Cyc“ (lietuviškai reikštų „Didelės krūtys“) išleido albumą „Moherowe Berety“ („Megztosios beretės“) ir įrašė dainą tuo pačiu pavadinimu. Joje kandžiai pašiepiamos vadinamosios „megztosios beretės“, jau kelis dešimtmečius pasižyminčios kaip rimta politinė jėga Lenkijoje. Ši pagyvenusių žmonių grupė dažnai vadinama smogiamuoju Lenkijos konservatorių būriu ir geležiniu katalikų bažnyčios skydu.

Nors daugelio „megztųjų berečių“ pensijos neleidžia sudurti galo su galu, tačiau jų religinio fanatizmo bei davatkiško įniršio pilnai pakanka, kad „beretės“ taptų sarginiais valdžios ir bažnyčios hierarchų šunimis. Lenkijos „megztosios beretės“ nė nemirktelėjusios stoja į mirtiną kovą prieš: 1) liberalus, 2) komunistus, 3) masonus, 4) tarptautinį kapitalą, 5) žydus, 6) vokiečius, 7) imigrantus, 8) eurobiurokratus, 9) žmogaus teisių gynėjus. Pastarieji „beretėms“ neįtinka labiausiai dėl to, jog gina etnines ir seksualines mažumas.

Nors Lenkijos „megztosios beretės“ yra itin tautiškos (lenkiškos), tačiau šis fenomenas nėra būdingas vien tik Lenkijai. Savų „berečių“ armijas turi kiekviena Rytų Europos šalis. Negi be jų taip ilgai išsilaikytų A. Lukašenka? Negi ne ant jų laikosi „griežtas, bet teisingas“ V. Putino režimas? Negi ne „megztųjų berečių“ pastangomis Lietuvoje melžiamasi šventajai trejybei – Smetonai, Landsbergiui ir Kristui?