Visose vadinamose išsivysčiusiose šalyse gyventojai nuolat gąsdinami, kad grėsmingai senėjant visuomenei už keliolikos metų nebebus kas uždirbs pensijas. Lietuvoje, žinant emigracijos mąstus, prognozės dar liūdnesnės. „Sodra“ ant bankroto ribos, valdžia karštligiškai ieško išeities, bet neranda, ir galime būti tikri, kad neras. Kas galėtų Lietuvą ištraukti iš duobės? Ir ne kada nors už dvidešimt, bet už keleto metų. Manau, kad ne kas nors, o patys pensininkai.
Tebūna skęstančių gelbėjimas jų pačių reikalas. Tereikia jiems suteikti galimybę užsidirbti patiems. Aš čia neadvokatauju valdžios „strategams” ir neužsiimsiu agitacija, jog reikia ilginti pensinį amžių (valdžioje esantiems tikriausiai idealu būtų, kad pagyvenę žmonės niekada neišeitų į pensiją ir dirbtų kol užmerks akis). Ne, idėja kita. Ir tam nereikėtų nei milijoninių paskolų, nei infrastruktūros kūrimo. Viską turime. Reikia tik drąsos. O Lietuva – „drąsi šalis”, ar ne?
Lietuviai darbštūs, prie žemės, mėgsta kapstytis savo dar nuo sovietmečio išlikusiuose kolektyviniuose soduose. Tai didžiulis potencialas – tereikia suteikti teisę auginti kanapes pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. Tarkime, nuo 60 ar 65 metų amžiaus. Kodėl tik pensininkams? Visų pirma, iš humaniškų paskatų – tarp pensinio amžiaus žmonių, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje didžiausias skurstančių lygis (apie 30% pensininkų skursta), o išėję į pensiją jie gyvena trumpiausiai Europoje. Be to, reikia nuraminti kanapės legalizavimo priešininkus (pensininkams vis tiek nedaug liko gyventi, o jaunimas tegul mokosi), taip bus lengviau „prastumti” idėją.
Ką mes tuo laimėtume? Pensininkai ne tik patys galėtų praskaidrinti savo dienas, ne tik išleistų mažiau pinigų vaistams (visi pripažįsta net tik rekreacines, bet ir gydomąsias kanapių savybes), bet dalį pardavę, prisidurtų prie savo pensijos, o kažkiek, tikėtina, nemažas sumas, sumokėtų į biudžetą, kitais žodžiais – patys sau užsidirbtų pensiją. Atsiradus poreikui, kurtųsi priemonių, reikalingų kanapių auginimui, gamybos įmonės, atvertų duris specialios kavinės (coffee shops), kur be baimės galima būtų surūkyti suktinę – štai jums ir naujų darbo vietų kūrimas.
Bet svarbiausia, kad tai būtų neįkainojama pagalba Lietuvai – didžiulis postūmis turizmo vystymui. Olandai gali, o kuo mes blogesni? Turistai važiuotų ne tik į Amsterdamą, bet ir į Vilnių. Ar įsivaizduojate, kad per visas pasaulio informavimo priemones apskrietų žinia –„Lithuanian Parlament legalise marijuana”. Kokia Lietuvai reklama! Ir nemokama.
Tai daryti reikia greitai, nes kas nors aplenks. Mes – valstiečių ir žemdirbių kraštas .Tai ir būtų ta niša, kur galėtume įsitvirtinti. Žinoma, ES biurokratų spaudimas būtų nemažas, bet čia galėtų pasireikšti vadinamieji patriotai, kurie mėgsta kartoti, jog Briuselis mums nenurodys kaip elgtis. Už pagalbą pensininkams juk iš ES niekas neišmes.
Žinoma, kad tai taptų realybe, reikia pakeisti dalies visuomenės nuomonę, vis dar neretai neigiamą dėl informacijos iškraipymo. Beje, Lietuvoje jau dabar šiai idėjai būtų nemaža parama. „Facebooko“ grupėje „Aš už kanapės dekriminalizavimą Lietuvoje” per trumpą laiką užsiregistravo 4583 nariai. Šiame internetiniame puslapyje galima surasti ir patarimų, kaip užsiauginti kanapes namuose, ir rasti įvairių senovinių receptų, kaip pasigaminti tradicinio kūčių maisto (Žemaitijoje prieš kiekvienas Kūčias turguje pardavinėjamos kanapių sėklos). Galima diskutuoti, susirasti daugybę nuorodų ir praturtinti žinias istorijoje, biologijoje, geografijoje – apie kanapių istoriją, apie įvairias jų rūšis ir paplitimą.
Kanapės daugelyje šalių uždraustos tik XX amžiaus pradžioje, todėl mėginant pasiekti, kad ji būtų dekriminalizuota Lietuvoje, būtina suprasti, kokios yra prohibicijos priežastys. Vieno diskusijos dalyvio nuomone, draudimo aplinkybės yra tikrai ne dėl mūsų sveikatos ar gerovės. Priežastys, jo nuomone, yra kelios. Visų pirma, kanapių pluoštas labai panašus su kitais audiniais, todėl kanapės trukdė medvilnės, vilnos ir pirmųjų sintetikos gamintojų pelnui. Antra, tai yra natūrali ir saugi medicininė substancija, turinti daug pranašumų su sintetiniais vaistais. Žmogus gali ją išgauti ir gydimui naudoti pats, be jokių receptų ar gydytojo paskyrimo, nes šalutinis poveikis pasireiškia labai retai, visi užregistruoti atvejai tebuvo alerginiai. Trečia, tai yra universali ir gan nesunkiai išgaunama kuro rūšis, vėlgi, buvo pasirūpinta naftos magnatais išpopuliarėjus benzininiams automobiliams. Ketvirta, ir dabar labiausiai aktuali pinigų ištroškusios vyriausybės kanapių uždraudimo priežastis: akcizai už tabaką ir alkoholį, pasinaudojant šių medžiagų gebėjimu organizmą paversti priklausomu nuo jų.
„Nėra nė vienos logiškos priežasties, kodėl yra draudžiama kanapė. Žmonės naudojo viską, kas buvo gamtoje, naudojo ir kažkokiu tai stebuklingu būdu nenumirė iki pat dabar. Sąmoningas žmogus pats gali nuspręsti, kiek ir ko jam reikia, o jei jis nesąmoningas, tai jo vieta pas gydytojus, kurie suteiks jam tinkamą gydymą“, – rašo kitas diskusijos dalyvis.
Sunku nesutikti su tokia nuomone, nes kito paaiškinimo tiesiog nėra. Mano asmeninė patirtis šioje srityje nėra didelė, bet pakankama, kad galėčiau tvirtinti, jog jokios priklausomybės, laiks nuo laiko parūkius suktinę marihuanos (skirtingai nei tabako), nėra, o nuo tabako kasmet miršta milijonai žmonių visame pasaulyje. Nori to ar ne, artėja ir man pensinis amžius todėl, jei sugrįšiu į Lietuvą, reikia ruoštis, juk nenorėsiu būti našta savo vaikams ar anūkams, beje, nežinia, ar jie tuo metu bus Lietuvoje ir ar uždirbs man pensiją.
Jau aišku, kad „Šiaurės Atėnais” netapome – į protestus Vilniuje susirenka geriausiu atveju keli šimtai daugiausia pagyvenusių žmonių. Gal, jei tikrai norėsime gyventi kaip olandai, šį kartą pavyks, ir Vilnius taps „Rytų Amsterdamu”?
