Raginame politikus atidžiai įvertinti siūlomą naują darbo santykių reguliavimą, jo galimas skaudžias pasekmes darbuotojams ir ieškantiems darbo bedarbiams, kurių balsas yra toks svarbus rinkimų metu, ir balsuoti PRIEŠ laukinio verslo lobistų brukamas pataisas. Mes, savo ruožtu, stebėsime kaip JŪS balsuojate! Pasižadame informuoti visuomenę apie kiekvieno Seimo nario apsisprendimą!
Šalies ekonominė krizė spręstina solidariai, o ne mažiausiai apsaugotų Lietuvos piliečių sąskaita. Siūlomos įteisinti trumparegiškos Darbo kodekso pataisos naudingos tik tiems verslininkams, kurie pelno siekia bet kokia kaina, ir jų brangiai apmokamiems lobistams, pasivadinusiems „nepriklausomais ekspertais“. Tokios pataisos tik priartins Lietuvos darbo santykių aplinką prie „laukinio kapitalizmo“, sugriaudamos visus civilizuotos darbo teisės principus. Ekonomikos problemų jos neišspręs: civilizuotų valstybių politikai šiandien svarsto ne kaip „liberalizuoti“ darbo santykius, o kaip apriboti pernelyg liberalias įstatymų nuostatas, krizės metu pražūtingas samdomiems darbuotojams, ir kalba apie progresyvų, socialiai atsakingą verslą.
Darbo kodekso pataisos grąžintų Lietuvą atgal į XIX amžių, kur žmonės dėl duonos kąsnio buvo priversti dirbti neapmokamus viršvalandžius, bet kada galėjo būti išmesti į gatvę, su samdinių susivienijimais būdavo žiauriai susidorojama, o įbaugintas ir psichologiškai terorizuojamas darbuotojas neturėjo jokių galimybių pasipriešinti.
Siūlymą įteisinti darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia galima pavadinti tik represiniu: bet kuriam darbuotojui grės atleidimas per vieną dieną, be jokių motyvuotų paaiškinimų. Darbdavius tokia naujovė skatins psichologiškai manipuliuoti darbuotojais, skaldyti kolektyvą, o darbuotojo bandymą ginti savo teises bus galima nutildyti grasinimu atleisti iš darbo tą pat minutę. Žadama dviguba išeitinė išmoka dabartinėmis sąlygomis daugeliui (ypač pradirbusiems mažiau nei 3 metus) užtikrinti finansinio saugumo negalės: kad išmaitintų save ir savo šeimas, žmonės, užuot ieškoję geresnės darbovietės ir kaip lygiaverčiai partneriai derėjęsi su darbdaviu dėl naujo užmokesčio ir sąlygų, bus priversti griebtis bet kokios veiklos ir paklusti pirmo pasitaikiusio darbdavio diktatūrai.
Ne mažiau paskatų darbdaviui taikyti priespaudą ir skaldyti darbuotojus užmaskuota kitoje Darbo kodekso pataisoje – terminuotų darbo sutarčių iki 2 metų įteisinime. Tai reiškia, kad nuolatinio pobūdžio darbą įmonėje dirbs ir „antrarūšiai“ pagal Darbo kodeksą žmonės. Sunku suprasti, kam reikalinga šita nuostata įstatymo lygiu: juk ir dabar dėl terminuotų sutarčių darbdavys su darbuotojų kolektyvu gali susitarti ir jas numatyti kolektyvinėje sutartyje.
Nesinori tikėti, kad mūsų darbdaviai yra bailiai, vengiantys pažiūrėti savo samdomiems darbuotojams į akis. Negi, užuot skyrę laiko demokratiškoms deryboms su savo samdomu kolektyvu, jie nori grįžti į sovietinius laikus, kai autoritarinės nuostatos būdavo nuleidžiamos „iš viršaus“? O gal kaip tik tai rodo, kad kodekso pataisas stumiantiems verslininkams demokratijos vertybės yra svetimos: norima sudaryti kuo blogesnes sąlygas darbuotojams vienytis ir esant reikalui apsiginti. Būtų gėdinga, jei politikai, balsuodami „už“, palaikytų šitokias užmačias, juolab, kad jie tikrai puikiai žino, kad esminė pilietinės visuomenės sąlyga yra stiprus darbo judėjimas.
Sunku patikėti, kad tokie Darbo kodekso pakeitimai pagerins verslo aplinką, skatins inovatyvius verslo sprendimus ir padės Lietuvai išbristi iš finansinių sunkumų. Veikiau bus priešingai – atsigaunant rinkai, žmonės dirbdami kasdienio atleidimo sąlygomis, jaus psichologinį spaudimą, netikrumą dėl ateities, o tai ilgalaikėje perspektyvoje mažins Lietuvos įmonių konkurencingumą ir toliau skatins įsismarkavusią emigraciją iš šalies.
