Birželio pradžia pasižymėjo virtualiomis finansų gigantų pjautynėmis pasaulio žiniasklaidoje. Spaudoje pasirodė straipsniai, kuriuose dėl baisios krizės Rytų Europoje kaltinamas Tarptautinis valiuotos fondas (TVF), pastarasis kaltina Švedijos bankus, o šie – Jungtinių Valstijų federalinį rezervų banką (FRB) ir Europos centrinis banką (ECB). Stebint šią tarpusavio kaltinimų virtinę, susidaro įspūdis, kad dėl krizės kaltos visos finansinės sistemos grandys.
„Ekonominę krizę Vidurio ir Rytų Europoje specialiai skatino Tarptautinis valiutos fondas (TVF)“, – birželio pradžioje pareiškė Čekijos centrinio banko vicepirmininkas Mojmiras Hamplis. Jo nuomone, TVF siekė sukurti padėtį, kad regiono šalys būtų priverstos kreiptis į fondą finansinės pagalbos. Jo teigimu, prieš krizę TVF beveik neturėjo „klientų“, tačiau nauja TVF vadovybė su Dominique Straussu-Kahnu priešaky sėkmingai pasinaudojo krize, kad išplėstų veiklos lauką ir padidintų savo finansinius išteklius.
M. Hamplis pažymėjo, kad TVF ir kitos tarptautinės organizacijos dirbtinai išpūtė riziką, kuri kyla Vakarų Europos bankams dirbant Vidurio ir Rytų Europos rinkose. Jo nuomone, Vakarų Europos bankų antrinių bankų išduotas paskolas didele dalimi galima buvo padengti vietiniais indėliais. Kaip pavyzdį jis pateikė Čekijos bankus, kurie nėra skolingi ir nesėdi ant savo motininių užsienio bankų sprandų. Jo teigimu, Rytų Europos bankai pajėgūs patys spręsti finansines problemas, todėl visai nebūtina kreipsis pagalbos į bankus Austrijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje.
Tačiau TVF atmetė M. Hamplio kaltinimus ir pareiškė, jog kaltinimai, kad TVF „pagreitino krizę siekdamas sau finansinės naudos“, neatitinka faktų bei prieštarauja sveikam protui. „Priešingai, TVF padėjo pažaboti krizę priimdamas greitus ir ryžtingus sprendimus“, – laiške laikraščiui „Der Standard“ rašė TVF Užsienio reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Gerry Rice'as.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Bekeris išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog dėl Baltijos šalių gyventojų skurdo kalti Švedijos bankai, išprovokavę kreditavimo pakilimą Baltijos šalyse. Jų nuomone, tokio masto skurdo, koks dabar pastebimas šiose šalyse, nebūtų, jeigu nebūtų buvę šios kreditavimo bangos.
TVF dokumente nurodoma, kad pagrindiniai dalyviai Baltijos šalių bankininkystės rinkoje buvo Švedijos bankai, tarp jų „Swedbank“ ir SEB. Balkanuose kreditavimo pakilimą sukėlė Austrijos bankas „Erste Group“, Italijos „UniCredit“ ir Vokietijos „Raiffesen International“.
Švedijos bankai sakosi nekalti dėl krizės ir savo ruožtu kaltina Amerikos Federalinę rezervų sistemą
„Smarkiai nekritikuočiau Švedijos bankų už tai, kas įvyko Baltijos šalyse“, – Latvijos laikraščiui „Telegraf“ sakė visame pasaulyje garsus švedų ekonomistas Andersas Aslundas. Eksperto nuomone, labiausiai kalti yra Jungtinių Valstijų federalinis rezervų bankas (FRB) ir Europos centrinis bankas (ECB). A. Aslungo manymu, jie ir yra pagrindiniai pasaulinės krizės kaltininkai.
Ekspertas pateikia duomenis, kad ECB pastaraisiais metais pinigų masę didino 9,5 proc. kasmet ir tokiu būdu buvo sukurtas perteklinės finansų masės kanalas, dėl kurio Baltijos šalys gavo per daug kreditinių lėšų. Jis pažymi, kad Baltijos šalyse padėtis buvo viena iš blogiausių, tačiau ir Airijoje, ir Ispanijoje, ir kitose šalyse vyko maždaug tas pats: ėmė augti nekilnojamojo turto kainos, formavosi burbulas.
A. Aslundas yra įsitikinęs, kad Latvija neturėjo pasirinkimo, skolintis ar nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Jo nuomone, šalyje kilo rimta finansų krizė, kurios viena pagrindinių priežasčių buvo „Parex“ banko problemos.
