Daugiau nei metus tęsiasi nedidelės Berlyno anarchosindikalistinės profsąjungos „Laisvoji darbininkių ir darbininkų sąjunga“ („Freie Arbeiterinnen- und Arbeiter Union“, FAU) konfliktas su kino teatro „Babylon” vadovybe. Praeitų metų pabaigoje Vokietijos teismas uždraudė FAU organizacijai naudoti profsąjungos pavadinimą, o tai prieštarauja Europos Socialinei chartijai ir laisvam darbuotojo apsisprendimui burtis į profsąjungas. Šis precedento neturintis teismo sprendimas gali virsti dideliu skandalu. Trumpai panagrinėkime, nuo ko prasidėjo ir kaip vystėsi šis konfliktas.

Kaip prasidėjo profsąjungos ir darbdavių konfliktas, gerai iliustruoja su FAU Berlyno sekretoriaus interviu 2009 m. vasarą.

FAU: Pernai metais atleido bilietų kasos kasininką, neva už tai, kad jis neteisingai plėšė bilietus. Jį atleido nesibaigus bandomajam laikotarpiui (laikotarpiui nuo trijų iki šešių mėnesių, per kurį darbdavys gali atleisti samdomą darbuotoją be ypatingo pagrindo). savo sprendimą darbdavys pakomentavo šitaip: „Lengviau priimti į darbą naują žmogų, nei paaiškinti, ką jis turi daryti”. Darbininkas buvo voblis (IWW, Pasaulio pramonės darbininkų, narys) ir užginčijo atleidimą. Jis kreipėsi į FAU, o FAU nusprendė padėti.

FAU: Rudenį buvo įkurta įmonės taryba (Betriebsrat), o šių metų pradžioje darbuotojai paprašė FAU paremti juos darbo konflikte. Trys ar keturi žmonės iš karto įstojo į FAU ir užregistravo įmonės profsąjungos grupę. Festivalyje „Berlinale” buvo iškelti pirmieji reikalavimai - tai buvo pirmoji vieša FAU akcija. Iki tol ilgą laikai darbuotojai rinkosi į sueigas, kuriuose aptarinėjo aktualias problemas. Kelis metus prieš tai kolektyve žmonės labai keitėsi, o tuo metu padėtis tapo stabilesnė.

FAU: Atlyginimas labai žemas, už jį vos vos tegali pragyventi. O pinigų firma turi, tik švaisto juos visokiam nereikalingam šlamštui, pavyzdžiui, teismo byloms su atleistais darbininkais. Žmonėms atsibodo dvarininkiškas firmos vadovybės elgesys. Vadovybė didino netvarką, pamainos planų koordinavimas buvo chaotiškas, todėl darbuotojai, kartu su FAU, ėmė ruošti tarifinį susitarimą. Po festivalio buvo atleistas dar vienas darbuotojas (neva nepakankamai gerai kalbantis vokiškai) – FAU narys, kurį, tarp kitko, irgi atleido savaitę iki bandomojo laikotarpio pabaigos.

 

{youtube}P8fBkEQ-oFw{/youtube}

FAU: Ji išplatino laišką, kuriame FAU pavaizdavo kaip organizaciją, kuri minima kasmetiniuose specialiųjų tarnybų pranešimuose. FAU buvo apkaltinta dalyvavimu protestuose prieš didžiojo aštuneto susitikimą Heiligendamme, prie Rostoko, ir prisidėjimu prie iniciatyvos „Strikebike” (dviračių dirbtuvės, remiant FAU, laimėjo streiką, po kurio dirbančiųjų kolektyvas įkūrė kolektyvinę dirbtuvių struktūrą). Bet dėl tokio laiško vadovybė susilaukė visiškai priešingo rezultato – į mus darbuotojai ėmė žiūrėti su didele simpatija. Dabar „Babylon” vadovybė uždarė mažąją kino studiją, todėl kelios pamainos liko be darbo. Pamažu jie siekia sumažinti darbuotojų skaičių iki dvidešimties, nes tada įmonės taryba turės žymiai mažiau įgaliojimų.

 

FAU: Žinoma. Vadovybė bando samdyti pigius darbuotojus per darbo biržą („Jobcenter”). Ir čia kyla problemų. Mes nieko prieš tuos žmones neturime – jie metų metus buvo be darbo ir sutinka dirbti už eurą per valandą. Ssuprantama, kad jie labai atsargiai žiūri į reikalavimų kėlimą. Konfliktas toks aštrus, kad to, kas vyksta, negalima pakęsti, bet konkretūs žmonės dėl padėties nėra kalti. Taigi turime problemų. Be to, kino teatro vadovybė net nustojo sveikintis su FAU nariais, o vieną moterį, tarybos narę, iš kasos perkėlė dirbti į rūsį.

FAU: Terminai, kuriuos nurodėme vadovybei, baigėsi, dabar pradėsime boikotą. Mūsų tikslas – tarifinės sutarties sudarymas. Pradžiai norime susėsti derybų su vadovybe. Vadovybė iš tikrųjų mums tik padeda – žmonės patys eina pas mus, nors ir susilaikome nuo bet kokio verbavimo į organizaciją. Mes bendradarbiaujame lygiai su visais ir bandome spręsti konkrečią problemą. Daugumai tai kelia simpatiją.

FAU: Na, „Babylon” – tai tradiciškai kairiųjų kinoteatras, kuris dažnai rodo socialiai orientuotus kino filmus. Iš senato jis kasmet gauna 320 000 eurų paramą. Labiausiai juos remia kairiųjų partija - Die Linke. Jie puikiai bendradarbiauja – su policijos pagalba netgi išvaikė demonstraciją, vykusią prie įėjimo į kinoteatrą. Beje, vienas iš firmos vadovų – Grossmanas – yra žinomo amerikiečių komunisto, pabėgusio į VDR, kur jį garbino kaip „garbingą amerikietį”, sūnus.

Ar oficialioji profsąjunga „Ver.di” (Jungtinė paslaugų sferos darbuotojų profsąjunga, Vereinte Dienstleistungsgewerkschaft) nesidomi darbuotojų likimu?

FAU: Žinoma, kreipėmės ir į juos. Bet jie neturėjo laiko, po to jų nebuvo, vėliau atostogavo, o dar vėliau sirgo. Į paskirtą susitikimą jie neatvyko, o vienintelis klausimas, kuris juos domino: „Kas tokia FAU?”.

 

FAU: Jeigu firmos vadovai naktimis bėgioja gatvėmis, patys plėšydami mūsų plakatus – tai jau rezultatas. Be to, vienas jų neseniai prieš filmą pats išėjo į sceną ir „paaiškino”, kad atlyginimai kino teatre ne tokie jau žemi ir kad visą košę užvirė anarchistai, kurie tik nori uždaryti jo kromelį. Skundėsi, kad negali naudotis faksu, nes jis nuolat spausdina protesto laiškus arba juodus lapus – tai irgi protesto forma. O svarbiausia, kad darbuotojai reiškia mums simpatiją. Žinoma, yra ir abejojančių – tų, kurie nėra suinteresuoti arba kurių padėtis sunki, nes jie priklausomi nuo darbo biržos. Pastarieji spaudžiami iš dviejų pusių – praradus darbą, bus sumažinta ir socialinė pašalpa. Bet mes galvojame konfliktą plėsti. Mums labai padėjo tarptautinė parama. Didelis ačiū visiems, kurie mums padėjo.

Aistros nenurimo ir vėliau. Konfliktuojančioms pusėms susitarti nepavyko. Darbuotojai reikalavo sudaryti kolektyvinę sutartį ir ieškojo palaikymo tarp kino teatro lankytojų ir visų Vokietijos piliečių. Kai spaudimas pasiekė apogėjų ir vadovybė nebegalėjo atsisakinėti nuo derybų, įsijungė politikai ir oficialioji „Ver.di” profsąjunga. Ji, neturėdama tarp darbuotojų savo narių, pradėjo derybas su šeimininkais be kolektyvo įgaliojimo. Kolektyvas ir FAU nusprendė netylėti. Tada vadovybė pasitelkė teisėsaugą ir pabandė užginčyti FAU profsąjungos teises.

Iš pradžių teismo keliu buvo uždraustas boikotas – pagrindinė FAU spaudimo priemonė. Vėliau buvo suabejota FAU galimybe derėtis dėl kolektyvinės sutarties. Tačiau FAU nepasidavė, ir viskas baigėsi tuo, kad teismas uždraudė FAU vadintis profsąjunga.

Berlyno FAU jau senai kalba, kad šis darbo konfliktas, koks menkas jis tebūtų, įsiliepsnojo ne tik dėl darbo sąlygų, bet ir dėl organizavimosi laisvės. Nuo pat 1933-ųjų metų Vokietijoje pastebimos labai menkos kovingo profsąjunginio judėjimo arba sindikalizmo tradicijos.

Kukli Berlyno FAU kolektyvinė akcija parodė, kad alternatyvi profsąjunga Vokietijoje yra įmanoma. Stambios profsąjungos ir politikai, turbūt bijodami, kad tokia organizavimosi forma išplis kaip miško gaisras, buvo nepatenkinti tokiu įvykių posūkiu. Toks yra Berlyno FAU uždraudimo kontekstas. Jei profsąjunga nėra didelė ir visų pripažinta, už jos veiklą gresia atsakomybė. Taigi vokiečių sindikalistai buvo uždrausti dar sykį – kaip 1914-aisiais ir 1933-aisiais.

 

{youtube}OsVp7o7Mb9E{/youtube}

Teismo sprendimas, apribojantis FAU teises, buvo priimtas 2009 metų gruodį. Šis sprendimas ypač skandalingas, nes jis priimtas taikant uždaras procedūras, be jokio svarstymo, Berlyno FAU neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos. 2010 metų sausį „Babylon” vadovybė vėl apskundė FAU teismui reikalaudama skirti 250 000 eurų baudą arba pasodinti FAU sekretorius į kalėjimą. Vasario pabaigoje teismas atmetė šį ieškinį. Bet FAU gavo pranešimą, kad Babilonas kelia jiems dar vieną bylą. Birželio 10 d. Berlyne rengiamas Vokietijos Kammergericht teismo posėdis, kuris, daugelio aktyvistų nuomone, lems ne tik FAU organizacijos, bet ir viso nepriklausomų profsąjungų judėjimo likimą Vokietijoje bei Europoje.

 

Oficialus FAU portalas: www.fau.org