Už viską, ką turime, privalome dėkoti mūsų Respublikos sutvėrėjams signatarams ir jų padėjėjams, politikams ir valdininkams, prezidentams, ministrams ir Seimo nariams. Turime jiems dėkoti už visą tą gerovę, kurioje dabar lyg inkstai taukuose vartomės. Mes – pensininkai, bedarbiai, nemokamose atostogose laiką leidžiantys poilsiautojai, varganą kitų šalių būtį stebintys emigrantai ir „apkiautę nuo tingėjimo“ darbininkai.
Turime būti dėkingi už pasakiško dydžio bedarbio pašalpas, milžiniškas minimalias algas, už pensijas, kurių mums pavydi visos pinigų purvu suteptos tautos, už pinigais neapsunkintas neapmokamas atostogas. Turime būti dėkingi už visus tuos mokesčius, kuriuos jie mums leidžia mokėti, o ypač už tuos, kuriuos galime susimokėti atgaline data – na, kad ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Turime būti dėkingi už visas tas jų išpuoselėtas monopolijas, dėl kurių mes galime taip dosniai susimokėti už būstą, elektrą, dujas ir kurą.
Ką gi mes darytume be savo geradarių? Žinoma, sakome jiems „ačiū”, bet argi to pakanka? Juo labiau kad tardami „ačiū”, mes kartu lyg ir žeminame tuos žmones. Neleidžiame jiems naudotis visu tuo, kuo naudojamės patys. Kažkoks absurdas: signataras, prezidentas, ministras ir valdininkas – esamas ar buvęs – negali, kaip mes visi, gyventi iš Sodros išmokos, pensijos, bedarbio pašalpos, negali patirti nemokamų atostogų malonumo. Prikurta visokių rentų, valstybinių pensijų, atlyginimo priedų... Kažkoks siaubas.
Be to, griežtai apribota jų teisė mokėti mokesčius. Jiems neleidžiama nė cento susimokėti už tuos tūkstančius, kuriuos ima ir leidžia reprezentacijai bei kanceliarinėms išlaidoms, jiems uždrausta susimokėti už transportą – vargšeliai, kai kurie jų turbūt nė nežino, kiek kainuoja benzinas... Tiesiog pasityčiojimas! Juk Seimo narys taip suvaržytas, kad negali net sumokėti pilnos kainos už gyvenimą Seimo viešbutyje!
Galbūt todėl visi šie žmonės tokie nelaimingi ir taip pykstasi tarpusavyje? Galbūt todėl jie vadina vienas kitą visokiais negražiais žodžiais? Negerai mes su jais elgiamės, labai negerai...
Ryžtingai pareiškiu – liaukimės juos skriaudę! Leiskime susimokėti mokesčius už visas paslaugas ir materialines gėrybes, kuriomis jie per du dešimtmečius naudojosi – panašiai kaip jie mums leidžia susimokėti PSD. Nebežeminkime jų rentomis ir valstybinėmis pensijomis! Jie gi sukūrė tokią nuostabią Sodrą, tad tegul ir naudojasi jos paslaugomis – darbingo amžiaus deputatai gaus sočią bedarbio pašalpą, o vyresni galės mėgautis orų gyvenimą užtikrinančia senatvės pensija.
Besidarbuojantys tautos labui turėtų pasinaudoti ir kitu savo išradimu. Išleiskime Seimo narius nemokamų atostogų – tada jiems nebereikės slapstytis, balsuoti vieniems už kitus ir praleidinėti posėdžių. Nemokamų atostogų kokiam mėnesiui galėtų išeiti netgi ištisos ministerijos! Ką ten mėnesiui, kai kurios ypač nusipelniusios galėtų nemokamai atostogauti ir ištisus metus! Pailsėtų žmonės. Taip mes galėtume pakelti galvas, nes nebeturėtume privilegijų, o jie nebebūtų diskriminuojami dėl savo socialinės padėties.
Juk mūsų referendumu priimta Konstitucija kaip tik ir įpareigoja taip elgtis: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“ (7 str.) „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ (29 str.).
Negerai diskriminuoti žmones vien todėl, kad jie išrinkti pagal partijų sąrašą ir gavo darbą pasinaudoję partinėmis protekcijomis. Tokių dalykų neturėtų būti. Neskriauskime politikų, valdininkų ir signatarų.
Žinoma, jums gali kilti klausimas – o kas gi kaltas dėl tokios pasibaisėtinos neteisybės, kodėl šie nusipelnę šaliai žmonės tokie nuskriausti? Atsakysiu – dėl visko kaltas jų sąžiningumas. Jie, priimdami įvairius įstatymus, teisės aktus ar šiaip nutarimus, labai rūpinosi mūsų gerove, bet patys nedrįso nė kruopelytės sau paimti. Jie itin sąžiningi, užtat ir nepasirūpino savo gerove. O mes iki pat šiol buvome apkiautę, tad apie tai nė nepagalvojome. Būtina kuo skubiau šias klaidas ištaisyti.
P. S. Šiame pamflete trūksta skaičių. Nėra esminių liaudies gerbūvį atspindinčių rodiklių, tokių kaip MGL – minimalus gyvenimo lygis. Tai toks skaičius, kurio neva pakanka tenkinti minimalius žmogaus gyvenimo poreikius. Nėra remiamų pajamų dydžio – tai tokia suma, kuri pasako, kad tavo šeimai jos nesukrapščius, turite teisę vaikščioti pas valdininkus ir įrodinėti, jog esate skurdžiai. Jei įrodysite, galbūt net kokią nors paramą gausite. Rekomenduoju – pilnas įspūdžių, pažeminimų ir beveik nemokamas žaidimas.
Nėra minimalių atlyginimo ir pensijos dydžių. Nėra ir vidutinių jų dydžių. Nenurodau ir signataro rentos pirmo ir antro laipsnio valstybinės pensijos, prezidento pensijos dydžių. Nepateikiu valstybės tarnautojų koeficientų. Seimo narių atlyginimų. Ministrų, diplomatų reprezentacinėms išlaidoms skirtų pinigų. Nerašau, kiek kainuoja mūsų mielų politikų kanceliarija ir susitikimai su jiems taip brangiais rinkėjais.
Galite paklausti: kodėl taip neatsakingai elgiuosi? Priežastys dvi. Pirma – nenoriu gadinti nuotaikos. Antra – visi tie skaičiai vieši ir plačiai žinomi, norintys nesunkiai juos susiras. O nenorintys... Jie niekada nesupras, kaip negražiai mes diskriminuojame valdžią...