Vienas pagrindinių anarchizmo šūkių skelbia „Nei dievų, nei šeimininkų!“ („No Gods, No Masters“). Jo esmė paprasta – laisvam žmogui nereikalinga nei bažnytinė, nei pasaulietinė valdžia. Realybėje, deja, nuo seno pastebima priešinga tendencija – abi šios valdžios stengiasi susilieti į vieną, kad totaliai pavergtų žmogaus kūną ir dvasią.
Balandžio 22 d., ketvirtadienį, Seimas valdančiosios koalicijos balsais priėmė socialinių paslaugų įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuvos globos įstaigose bus galima įdarbinti naujus specialistus – sielovados darbuotojus. Už jas balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 5, 13 susilaikė. Pataisytame įstatyme numatyta, kad „sielovados darbuotojas – pagal darbo sutartį socialinių paslaugų įstaigoje dirbantis asmuo, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir sielovados pagalbą“.
Pataisų autorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – teigia, kad sielovados darbuotojų įteisinimas socialinės globos įstaigose grindžiamas tarptautinėmis sutartimis su Šventuoju Sostu. Pasirodo, jau nuo 2002 metų svarstomas šis klausimas, kurio pagrindas yra Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutartis, kurioje numatyta, kad „mūsų šalis pripažįsta ir garantuoja Katalikų Bažnyčios teisę teikti sielovados paslaugas socialinės globos įstaigose“.
Pastaraisiais metais vaikų globos namuose Lietuvoje gyvena apie 6000 vaikų. Tai našlaičiai, tėvų globos netekę vaikai ar gyvenantys valstybinėje įstaigoje dėl įvairių problemų šeimose.
Nors svarstant šį įstatymo pakeitimą praeitų metų pabaigoje buvo sakoma, kad pinigų naujųjų sielovadininkų algoms valstybė neskirs, tačiau priimtasis įstatymas numato, kad visi šie sielovadininkai bus išlaikomi iš valstybės biudžeto, t.y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Taigi šiuo įstatymu buvo pažeista LR Konstitucija, skelbianti valstybės ir bažnyčios atskyrimą. Pasaulietinė valstybė neturi teisės biudžeto pinigais išlaikyti jokių bažnyčios tarnų, nei kunigų, nei sielovadininkų. Religinių pažiūrų diegimas nėra pasaulietinės valstybės reikalas, o akivaizdus vienos iš religijų protegavimas negali būti priimtinas daugiakonfesinėje visuomenėje.
Seimo sprendimas sukurti klerikalines propagandos skleidėjų etatus globos įstaigose kelia didžiulį susirūpinimą, nes tokių įstaigų specifika leidžia daug lengviau manipuliuoti ten esančių žmonių sąmone. Tai akivaizdus žingsnis visuomenės klerikalizavimo link.
