Po Vilio Normano straipsnių, atvirai demaskuojančių „Lietuva – lietuviams!” šūkaliotojų intelektinį ir moralinį skurdą („Lietuvoje neonacizmas tampa pagrindine ideologija“ ir „Baltijos neonaciai nori užkariauti šį regioną“, netikėtai sulaukta atsako – į paaugliškas poliucijas panašaus laiško, kuriame nevalingai liejamasi ant anarchija.lt svetainės redaktorių, o daugiausia – ant Vilio Normano, bandoma įrodyti, kad patriotiniai šūkiai ir vis gausėjanti tokių šūkaliotojų armija – tai temos, prie kurių geriau nesiliesti.

Laiškas parašytas mažiausiai dvidešimtmečiu pasenusia ironija, kai žodį „šedevras“ įdedi į skliaustelius ir tikiesi, jog kažkam bus linksma, kai pavadini kažką klounu ir galvoji, kad įgelsi. Jis turėjo rimtu atkirčiu iš patriotizmu prisidengusių analfabetų pusės. Bet netapo. Laiško turinys – seilėjimasis dėl nuoskaudų ir bandymas rasti svetimoje nuomonėje „negalimybės skylių“. To padaryti absoliučiai nepavyko.

Tada imtasi buitinio kalbėjimo ir bandymo lyginti – mažaraštį „patriotą“ su skvote gyvenančiu kairiuoju. Ir vėl prašauta – pats didžiausias šių dienų genijus, rusų matematikas (pavardę nutylėsiu) gyvena landynėje. Bet nešaukia „Rusija – Rusijai“ ir panašių tik skystapročiams priimtinų šūkių.

Negana to, patriotiškai nusiteikęs rašeiva dar pastebi, kad anarchistai nieko nedirba (ypač sunkaus fizinio darbo) ir negali suprasti, kas yra kas. Lyg kuris nors garsus pasaulio mąstytojas būtų dirbęs juodus darbus. Žodžiu, kai „patriotai“ bando atsikirsti, jie tik patvirtina tai, kokias savybes jiems priskyriau. Tačiau kadangi jau atsakau į jų laišką, šį tą pridėsiu.

Patriotizmu, bent Lietuvoje, prisidengiama kaip „teisinga“ pozicija. Meile tėvynei. Tai – prasčiokų priedanga. Tikras patriotas ne tas, kuris, kaip gaidys, garsiai rėkia, bet tas, kuris tyliai myli ir brangina savo šalį.

Todėl ir tokie laiškai, kuomet vertinti imasi asmenys, sunkiai gebantys parašyti sakinį su trupučiu logikos, verti atskiro dėmesio. Jie rodo, kad Lietuvoje į „patriotų“ stovyklą plaukia tie, kas neturi individualumo, kas nori glaustis prie bandos, kas kitoje stovykloje net ir negalėtų gyvuoti – būtų užjuoktas.

Laiškas pasirašytas išgalvotu slapyvardžiu. Bijant parodyti veidą ir tapatybę. Turim graudžią situaciją, jei tikrai visi patriotai yra tokio kalibro. Nors patriotų portalas drąsiai deda tokius tekstukus ir tarsi sako: taip, mes visi tokie...

Jie nei juokina, nei gali įžeisti. Jie yra niekas. Ir net nestebina, kad patriotai nuolat kartoja, jog anarchija.lt jiems kelia juoką. Teisingai – dar reikėtų ilgai mokytis, kol suprastumėte, kas ten rašoma. O kai nesupranti – gal ir visai juokinga. Bet jei ko nors nesupranti – nereikia to rodyti ir dar kažką kritikuoti. Dėl to kritikuojamųjų neapims nei užuojautos, nei gailesčio jausmai. Geriausiu atveju – apims šleikštulys: tai taip primena debilizmą.