2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) oficialiai kreipėsi į Lietuvos lenkų dienraščio „Kurier Wilenski“ redakciją su prašymu nurodyti penkių komentatorių, pasisakiusių dienraščio interneto svetainėje, IP adresus. Šie žmonės, išreiškę savo nuomonę dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, matyt kelia pavojų Lietuvos valstybės saugumui.

VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui Alvydui Kunigėliui užkliuvo šeši komentarai, kuriuos parašė 5 komentatoriai (Kmicic, pruss, room, Jedność ir zaratustra), pareiškę savo nuomonę po 2 „Kurier Wilenski“ straipsniais.

„Visa problema ta, kad mes norime išsaugoti lenkišką tapatybę (ateinančioms) kartoms. Internautams: Dabar dar yra laiko aktyviai, protingai ir konkrečiai pagalbai. Prašome daryti įtaką lenkų politikams, organizuoti piketus, rašyti laiškus europarlamentarams, viešinti tai, ką išdarinėja Lietuvos valdžia, visose įmanomose erdvėse ir žiniasklaidoje, visais būdais. Kol dar yra laiko.“

„Tegul jų prokuroras paskaito mūsų komentarus, tai gal ką nors iš to supras, ir tegul nekliedi, kad užsikompleksavę lietuvių politikai nekelia tautinio antagonizmo. Kmiciciui: Laiškų lenkų europarlamentarams akciją seniai palaikau ir tą darau. Pripažįstu, kad prezidento kanceliarija, lenkų bendruomenė dažniausiai atsako į laiškus. (Lenkijos) premjero kanceliarija labai apsileido arba neskuba su atsakymais.“

„Puiku, pruss, būtent taip reikia veikti. O laiškuose (šia skaudžia tema) tylinčiam premjerui visada reikia surikti: „Lenkų rinkėjai laukia ryžtingų ir visų pirma efektyvių pono premjero veiksmų dėl diskriminacijos nutraukimo. Ypatingai svarbu yra pripažinti gimtąją kalbą (kuria kalba 10 proc. Lietuvos žmonių) pagalbine (t.y. antrąja), lenkų mokyklas ir darželius pripažinti lenkų kultūrinės mažumos forpostais ir jiems suteikti deramą APSAUGĄ, ir visiškai grąžinti žemę, o kur tai jau neįmanoma, pilnai kompensuoti pagal rinkos kainą. Rinkėjai laukia pono atsakymo ir t.t.“

„Gaila, bet norint, kad įstatymų projektuose atsirastų tam tikri punktai dėl tautinių mažumų, tuo turi pasirūpinti lenkų pasiuntiniai arba lenkų atstovai. Betgi stebina faktas, kad įstatymas yra jau treti metai rengiamas, bet nėra pasiūlymų iš LLRA (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos), kad juose atsirastų įrašas dėl tautinių mažumų mokyklų. Tokie songailos priešinsis, bet kalbama apie protingus argumentus. Antra, visas Vilniaus ir Vilniaus krašto (aišku, lenkų) mokyklas reikia sukviesti į susirinkimą ir išsiaiškinti „Quo Vadis“, nes negalime likti stagnacijoje ir nematyti, kad tos lenkų mokyklos pešasi dėl kiekvieno mokinio, o tų mokyklų direktoriai nenori matyti toliau savo etato (gerai aprūpinto). Jei taip tęsis dar 10 metų, turėsime tik lenkų mokyklų griuvėsius. Tegul prezidentas Kwiatkowskis toliau giriasi, kad absolventai gerai išlaiko egzaminus į aukštąsias mokyklas, bet tegul suskaičiuoja, kiek absolventų baigia aukštąsias mokyklas. Tai tik problemų dalis, yra ir kitų. Visų pirma, direktorių ir jų pavaduotojų laikysena, jie gauna kone ministrų atlyginimą ir nė negalvoja apie lenkų mokyklinio švietimo visumą. Į juos palankiai žiūri mūsų veikėjai, kuriems svarbiausia užsitikrinti elektoratą. Todėl šiandien, likus metams iki rinkimų, Narkiewiczius kalbėjo per „Znad Wilii“, kad reikia laimėti rinkimus ir viskas bus OK. Kiek jau buvo laimėtų rinkimų, bet ar iš tikrųjų viskas yra OK? Jeruzalės, Sirokomlės, Lelevelio, Vivulskio, Liepkalnio lenkų mokyklos – tai neatsakingos LLRA, Lietuvos lenkų bendruomenės, lenkų mokytojų sąjungos ir paklusnių direktorių veiklos rezultatas. Tokia yra tiesa. Dabar galite mėtytis akmenimis.“

„Sutinku su gerbiamu room, kad lenkų mokyklos ir lenkai nėra vieningi. Visos lenkų mokyklos turi susivienyti, o ne kovoti dėl mokinių reitingų. O ponas Kwiatkowskis – atskira istorija, pavyzdys, kai žmogus daug kalba, bet mažai daro.“

„O, kad būtų daugiau tokių kaip romm! Kwiatkowskis ir Markiewczius jau savo padarė bandydami prie kiekvieno prisitaikyti, visų pirma prieš rinkimus. Rezultatas – lenkų mokyklos (visų pirma Vilniuje) neparengtos Lietuvos valdžios ruošiamai mokyklų reformai. Apie tautinių mažumų mokyklas tik kalbama, bet nėra parengto, svarbiausia – tarpusavyje suderinto plano, kaip išlaikyti lenkų mokyklinį švietimą. Laikas, pone Juzefai (P.S. sveikinimai vardo dienos proga), aptarti kai kuriems direktoriams ir mokytojams nemalonią ateitį. Dalis mokyklų degraduos, bet bijau, kad tik nebūtų blogiau, kai lietuviai sutvarkys savo mokyklas ir tiesiog primes mums sprendimus, kai nėra mūsų konkrečių pasiūlymų.“

(iš lenkų k. vertė D.B.)

Taigi nė iš tolo nepanašu, kad šie „Kurier Wilenski“ straipsnių komentatoriai galėjo kurstyti tautinę nesantaiką, skatinti kokį nors ekstremizmą ar raginti lenkų mažumas „atsiskirti nuo Lietuvos“. Jie tik korektiškai ir kultūringai išreiškė savo susirūpinimą dėl lenkų kultūros ir lenkiškų mokyklų padėties.

Panašiai mano ir „Kurier Wilenski“ vyriausiasis redaktorius Robertas Mickevičius. Pasak jo, saugumo darbuotojų dėmesys minėtiems komentarams – daugiau nei keistas. „Pas mus būna, švelniai tariant, ir daug blogesnių komentarų. Stengiamės blogus komentarus naikinti, kai kuriuos piktybiškus komentatorius, kurie kursto tautinę nesantaiką, blokuojame. Bet tie komentarai, kuriuos pasirinko saugumas... keistas dalykas. Neįsivaizduoju. Gal jie neturi kuo užsiimti“, – sakė R. Mickevičius.

 R. Mickevičius pareiškė, jog neketina saugumo darbuotojams įduoti savo leidinio skaitytojų. Anot jo, redakcija IP adresus VSD duos tik tokiu atveju, jeigu saugumas pristatys tai padaryti įpareigojančią teismo nutartį. Redaktorius pabrėžė, jog VSD direktoriaus pavaduotojo Alvydo Kunigėlio pasirašytame dokumente nenurodoma jokia priežastis, dėl kurios redakcija turėtų atskleisti komentatorių IP adresus. „Ten nieko neparašyta. Gal jie kiekvienam iš tų komentatorių nori duoti po medalį ar ordiną“, – ironizavo „Kurier Wilenski“ vadovas.

Šia proga vertėtų prisiminti kelis panašius faktus. Praeitų metų kovą VSD pareigūnų skambučių susilaukė anarchija.lt redkolegijos nariai, nes šis portalas buvo apkaltintas, jog „stiprina visuomenėje antidemokratines bei ksenofobines idėjas“. VSD represijomis a.lt portalui grasinta ir 2009-ųjų balandį. Be to, galima prisiminti, kad šių metų kovo pradžioje netikėto VSD dėmesio sulaukė studentiška organizacija, prie Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų surengusi protesto akciją prieš diskriminacinę aukštojo mokslo reformą.

Visi šie pavyzdžiai, prie kurių dabar prisidėjo ir perdėtas VSD „rūpestis“ tautinės lenkų mažumos atstovais, liudija, kad ši valstybės struktūra dažnai tampa represijų prieš kitaminčius įrankiu.