Kapitalizmas turi daugybę veidų. Juo galima pavadinti daug visokių procesų ir reiškinių. Dar daugiau – prikurta daugybė tokius procesus ir reiškinius atspindinčių įvaizdžių. Kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą... Beveik kaip žinomoje pasakėčioje apie neregius, bandančius apgraibomis atpažinti dramblį.
Kapitalizmo atžvilgiu vis labiau imu panašėti į vieną iš tų neregių. Mane vis mažiau domina įvairūs teoriniai kapitalizmo aspektai, nes vis aktualesnis tampa ir, kaip man atrodo, esmę teisingai atspindi vienas reiškinys, lydintis kapitalizmą nuo pat pradžių. Tai – valstiečių nuvarymas nuo žemės. Tiesa, nesu labai tikras, kad klasikai teisingai padarė pabrėždami tik valstiečius.
Valstiečių nuvarymas nuo žemės – vienas žiauriausių kapitalizmo procesų. Tūkstančiams žmonių buvo parodyta, kad jie neturi teisių, kurias turėjo tose žemėse šimtmečius gyvenę jų protėviai. Dar daugiau – tvoromis buvo uždrausta net įžengti į tas žemes. Nelaimingi, nereikalingi žmonės. Dalis priešinosi, dalis emigravo. Dažniausiai žmonės kėlėsi į greta esančius miestus, kur buvo panaudoti kaip pigi ir alkana rezervinė darbo armija, reikalinga nežmoniškai industrializacijai. Bet labiausiai jų reikėjo, kad būtų galima spausti tam tikras teises išsikovojusius cechinio miesto darbininkus.
Vėliau ta pati rezervinė alkana imigrantų minia buvo analogiškai panaudota prieš nemažas teises išsikovojusius organizuotus darbininkus. Kapitalistai greit pastebėjo, kad imigrantas – puiki medžiaga. Jis labai ilgai rūpinasi, kaip integruotis, t.y. kaip rasti bet kokį, kad ir menkai apmokamą darbą, pigų būstą, nepakliūti nežinia už ką policininkui, pramokti kalbą, o jo „teises”, kurios kapitalistams taip brangiai kainuoja, galima nustumti ateičiai, neretai dešimtmečiams, tiems laikams, kada jis „įsikurs”. Kapitalizmas per tą laiką spėja išsunkti nesiginantį žmogelį ir atimti vieną kitą teisę iš besipriešinančio jo kolegos. O po dešimtmečio kapitalistai atsigabena kitų nuvarytųjų porciją.
Bėgo amžiai, keitėsi šalys ir nuvarymo „technologijos”. Vienur, pavyzdžiui, XVI amžiaus Britanijoje valstybė smarkiai nesikišo, nors iš esmės gynė turčių teises. Kitur, pavyzdžiui, XVIII amžiaus Prūsijoje valstybė bandė ginti bent dalį nuo žemės nuvaromų valstiečių. Dar kitur, pavyzdžiui, Sovietų sąjungoje pati valstybė organizavo tą procesą „pavėžėdama” dalį valstiečių į lagerius ir tremtį.
Lietuvių imigrantai Škotijos kasyklose
Nuvarymas nuo žemės visada buvo dvilypis: iš vienų žemių žmones išvaro, kitose lyg ir priima, bet visiškai kitomis sąlygomis – žmonės čia tampa beteisiai ir kartu atima dalį teisių iš vietinių žmonių. Emigraciją sukelia skurdas, apiplėšimas, paskutinių gyvybiškai svarbių teisių atėmimas, bandymai priešintis ir valstybės prievarta, o imigraciją – „industrializacija“ ir „gamybinių jėgų vystymasis”, tačiau abiem atvejais nukenčia žmonių teisės.
Įdomu – dažniausiai emigruoja aktyviausi, drąsiausi ir ryžtingiausi žmonės, tačiau tapę imigrantais, jie virsta paklusniausiais ir romiausiai žmonėmis. Išnaudotojai tarsi nušauna du zuikius – vienoje vietoje atsikrato pavojingiausių priešininkų, kitur galimus priešininkus atskiedžia „romiomis avelėmis”.
Su kai kuriais šio ilgalaikio proceso aspektais galima susipažinti knygose, istoriniuose, meniniuose ir dokumentiniuose filmuose. Netgi gyvenime. Jau daug metų galima stebėti gyvą procesą – Lietuvos kaimo bernelis atvyksta į miestą, padirba du tris mėnesius, užsidirba bilietui ir išvažiuoja parsidavinėti į Angliją, Airiją ar dar kur nors. Lietuvos gyventojų nuvarymo procesas virte verda. Vietiniai kapitalistai kartais net ima šaukti, kad laikas atsivešti imigrantų iš kitų šalių, neva vietinė darbo jėga pernelyg tingi, brangi ir įnoringa.
Ekonominio pakilimo metą pakeitęs nuosmukis gyventojų nuvarymo procesą dar paspartino ir pritaikė pačius pažangiausius metodus. Fizinė prievarta nebenaudojama. Pakanka ekonominių stimulų – ką atleido iš darbo, kam nurėžė vos ne pusę bedarbio pašalpos, o kam įkirto mokestį „už tai, kad gyveni“ (72 Lt per mėnesį).
Lietuvos teritorija sparčiai tuštėja. Belieka tik spėlioti, kas ją apgyvendins – ekonominiai ir karo pabėgeliai iš Rusijos ar trokštantys integruotis į Europą baltarusiai su ukrainiečiais. O gal Europos rinkas siekiantis užkariauti kinai ar iš skurdo ir karų besivaduojantys afrikiečiai?
Pagaliau koks skirtumas, kapitalistams juk nesvarbu kas, svarbu, kad jie turėtų mažiau teisių ir būtų pigesni. Ir jei žmonės nepasipriešins, taip ir atsitiks.
