Po kvailų naktinių įstatymų, kai PVM buvo pakeltas vos ne iki Everesto, o kiti mokesčiai šovė veik iki dangaus, lietuviai buvo visiškai prispausti prie sienos. Žiniasklaida, knygų leidyba ir kultūros sritys atsidūrė tie prarajos riba. Visos verslo sritys artėjo prie pavojingo išnykimo taško. Per naktį Lietuvai buvo padaryta daugiau žalos, nei šimtmečiais sugebėdavo pridaryti užkariautojai – nuo kryžiuočių iki sovietų. Susidūrėme su kur kas griežtesniu ir baisesniu režimu.

Tai buvo, deja, ne pabaiga – atiminėjama buvo iš pensininkų, motinų. Iš visų tų visuomenės sluoksnių, kurie vos galėjo išgyventi, išlikti. Tačiau neseniai Lietuvą apskriejo kur kas baugesnė žinia – iš bedarbių, žmonių, kurie neturi nė cento ir nėra registruoti darbo biržoje, bus atimta po 72 litus už kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Atimta bus už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Atimta už tai, kad niekas apie šį įstatymą garsiai metus nekalbėjo ir dabar žmonės įkliuvo į valdžios žabangas – kas žino, kaip būtų elgiasi Lietuvos piliečiai, jei būtų apie tai žinoję anksčiau? Sakysite, kaip finansų ministrė, kad tokie žmonės, kurie nemoka draudimo, kol nesuserga, vagia?

Bet juk tie, kas kada nors neturėjo sveikatos draudimo ir gydėsi, puikiai žino, kaip brangiai tai kainuoja. Tačiau ir to negana – dabar, ar tu sergi, ar nesergi, turėsi mokėti. Nes, pasak buhalterės I. Šimonytės, kitaip vogi iš dirbančių žmonių. Tik kaip gali vogti, jei susirgęs kelis kartus permoki? Kur čia logika? Logikos nėra – SODRA miršta ir valdžios atstovai atvirai spjauna į bet kokį padorumą: jie kuria tokius įstatymus, kad net jei šimtą metų išstovėtum vienoje vietoje nejudėdamas, turėtum mokėti ir mokėti už ką nors...

Mokesčiai jau taip pakelti, kad daugiau kelti neįmanoma, tačiau ieškoma naujų. Ir kas šlykščiausia (tiesiog verčia vemti) – niekas nekalba apie progresinius mokesčius, kurie taikomi visose Vakarų šalyse. Oligarchai – ne bedarbiai, tad neleis, kad iš jų būtų vagiama įstatymų vardu. „Geriausius“ sprendimus valdžia priima tada, kai svarstomi reikalai yra susiję su visokiais lubiais ir kitais lupikautojais. Tada jau daromos nuolaidos. Visus kitus – nurengs nuogai ir dar lieps viešuosius darbus dirbti. Užsieniečiai atvažiuos filmuoti: pagalvos, kad čia atgimė nacių koncentracijos stovyklos.

A. Kubiliaus veidelis – kaip tikro bejausmio nacio. O ką jau kalbėti apie geležinę ledi, kuri puikiai ne tik žodžiu aprėks, bet, jei reikės, fiziškai susidoros. Labai vyriškas didžiosios kasininkės veidelis – irgi puikiai tiks. Kokia valdžia – tokia tvarka. Pagal tvarką – tikras Trečiasis Reichas.

Apmokestindama bedarbius, kurie ir taip likimo nuskriausti, valdžia norėjo parodyti, kad jei nesi naujasis Arijus, kuris privalo nešti pelną, tu privalai būti sunaikintas. Taip ir bus. Tie, kas nesugebės susimokėti, sulauks įvairių sankcijų – gal net kalėjimo.

Štai kokią valstybę kuria nacių veidu optimizmą skleisdamas A. Kubilius ir visi jo parankiniai. Bejausmiai robotai, galintys atimti paskutinį centą, kad tik įvykdytų eurui įsivesti reikalingus reikalavimus. Bet atims ne iš turtuolių – atims iš mažiausiai turinčių. Dar jokia totalitarinė valstybė nebuvo tokia žiauri ir taip neniekino paprasto žmogaus.