Pietų Dublino rajono taryba pasisiūlė surengti kai kuriuos šių metų Dublino gėjų festivalio („Dublin Pride”) renginius, nes taip tikisi paskatinti ekonomikos augimą mieste. Taryba susisiekė su „Dublin Pride” organizatoriais siūlydama paramą ir paragino juos kai kuriuos festivalio renginius organizuoti Pietų Dublino teritorijoje.
Tarybos narys Dermotas Looney’is kasmėnesinio tarybos posėdžio metu perskaitė pranešimą. Jis pasiūlė, kad taryba turėtų pasveikinti ir padėkoti „Dublin Pride” organizatoriams už tai, kad jau daugiau kaip 25 metai atkreipia visuomenės dėmesį į lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teises sostinėje. „Aš paprašiau tarybą susisiekti su grupe ir pasiūlyti keletą renginių mūsų pietiniame miesto rajone”, – pasakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad miestas iš to turėtų ir ekonominės naudos.
„Būtų fantastiška, jei mūsų Tarybos patalpos būtų panaudotos festivaliui. Mūsų bendruomenėje yra įvairių žmonių, tad manau, kad gyvybiškai svarbu šią bedruomenę paremti.” Tarybos narys pranešė, jog socialinių reikalų pareigūnas jau užmezgė kontaktus su „Dublin Pride” organizatoriais.
Kita tarybos narė Pamela Kearns pareiškė: „Labai svarbu, kad vaikai kaip galima anksčiau sužinotų apie lesbietes ir gėjus, kadangi jie yra mūsų bendruomenės nariai, mūsų draugai ir kaimynai, mūsų broliai ir seserys, o ne atskira žmonių rūšis.
Šia korespondento Andrew Phelano žinute, praeitą mėnesį išspausdinta „Daily Mail” dienraštyje, pasinaudojau kaip įžanga. Bet jos beveik ir pakaktų norint palyginti Airijos ir Lietuvos valdžios atstovų bei visuomenės požiūrius į planuojamą gėjų festivalį Dubline ir eitynes Vilniuje – „Baltic Pride 2010 Vilnius”. Komentarai nereikalingi. Ką čia ir komentuoti?
Tik norėčiau priminti, kad Airija yra viena iš konservatyvesnių katalikiškų šalių, kurioje iki šiol draudžiami abortai ir kur katalikų bažnyčia yra labai galinga (tiesa, bažnyčios visagalybė pastaraisiais metais susvyravo dėl nesibaigiančių kunigų pedofilijos skandalų). Kitokios seksualinės orentacijos žmonės čia jaučia ir visuomenės, ir valdžios atstovų paramą. Įsivaizduoti, kad Vilniaus savivaldybė ar kuri nors seniūnija gėjams pasiūlytų savo patalpas, visokeriopą paramą ir pagalbą organizuojant „Baltic Pride”, kol kas būtų iš fantastikos srities. Kol ką nors panašaus perskaitysime Lietuvoje, turės nutekėti dar nemažai vandens.
Bet man įdomiau kitkas. Atrodo, kad Lietuvoje šiuo metu nėra svarbesnių reikalų už „Baltic Pride” eitynes. Kiekvienas save gerbiantis apžvalgininkas, visuomenės veikėjas ir politikas privalo ką nors pasakyti „gėjų klausimu”, o po tokių pareiškimų, išplatintų internetu, pasipila tūkstančiai „atsiliepimų”, kuriuos skaitant pradeda kaisti ausys.
Dabar, rašydamas apie gėjus ir jų paradus, aš pats, kaip ir daugelis lietuvių, jaučiuosi užkibęs ant gudriai Lietuvos valdžios užmesto kabliuko. Juk jai daug patogiau skatinti visuomenės susiskaldymą ir nukreipti dėmesį nuo milžiniškų Lietuvos problemų, kurias patiria absoliuti šalies gyventojų dauguma.
Tegul rėkauja įtūžusi minia prieš gėjus – mažiau kels klausimų dėl korupcijos, išnaudojimo ir bedarbystės. Gėjai prie Seimo ar savivaldybės rūmų su šakėmis juk neis, todėl valdžios atstovai vietoj to, kad labai paprastai išspręstų problemą (kurios iš tiesų nėra), laiks nuo laiko pakursto aistras. Vėl bus laimėti keli mėnesiai, o valdžia vėl galės girtis ES, kad lietuviai supranta ir nuolankiai priima socialinių išmokų, atlyginimų mažinimą bei mokesčių kėlimą.
Prieš tai gerus pusę metų visuomenės dėmesį buvo prikaustęs Drąsius Kedys ir pedofilijos skandalas. Valdžiai tokie skandalai tarsi dievo dovana. Todėl ir dabartinei kampanijai „prieš gėjus”, mano manymu, yra diriguojama iš Seimo. Jeigu trys šimtai tūkstančių bedarbių ir dar mažiausiai milijonas skurstančių, gindami savo teises, suorganizuotų savo „paradą”, būtų žymiai pavojingiau. Todėl valdžia galvoja: „Tegul geriau jie eina mušti gėjų“. O dar geriau būtų, kad jie apsiginkluotų šautuvais kaip parlamentaras Gražulis. Būtų apie ką kalbėti. Žiūrėk, ir kadencijos pabaigos taip sulaukti galima...
