Apsilankius „Lietuvos profsąjungų“ diskusijų forume („Haid Parke“), žvilgsnį patraukia tema „Ar Vyriausybė, pasirašiusi Nacionalinį susitarimą su socialiniais partneriais, ne per daug pataikauja verslui, leisdama kurti pelną ant darbuotojų kaulų, paminant bet kokį žmogišką orumą?“. Tarp visų pasisakymų maloniai stebina gana ryžtingas vieno iš profsąjungų lyderio Aleksandro (pavardė redkolegijai žinoma) pasisakymas:

„Aš manau, kad mes pakankamai davėme Vyriausybei laiko pasitaisyti, tikėjomės europietiško požiūrio į darbuotojus, pažangių sprendimų, tačiau jos veiksmai rodo priešingai, atiduodami visas teises darbdaviams, darbo žmogų daro vergu. Ar galima išvis kalbėti apie bet kokį atlyginimų mažinimą, kai už minimumą neįmanoma išgyventi, jis neatitinka net vergiškos būties (vergas gaudavo pavalgyti, apsirengti, turėdavo pastogę ir , kad nesukiltų, kažkiek tai malonumų). Dabar siūloma sumažinti atlyginimą, prailginti darbo laiką. Už tokį atlygį būsto neišlaikysi, maitinsiesi vos ne atliekom, rengsiesi „Humanoje“, o apie malonumus nėr ką ir kalbėti.

Darbdavys neliečiamas, o jei jam sunku – dar gaus pasiskolintas Vyriausybės lėšas, kurias mes ir mūsų vaikai turės grąžinti... Todėl manau, kad Seimas ir Vyriausybė, atstovaudama tik mažam turtingų žmonių ratui, neverti mūsų palaikymo, o mes turime nutraukti bet kokias derybas ir Nacionalinius susitarimus, pradėti pilietines nepasitenkinimo akcijas, apjungiant visas profesines sąjungas ir kitus visuomeninius judėjimus, siekiant atstatydinti Vyriausybę, o gal ir paleidžiant Seimą.“

Sveikiname profesinių sąjungų aktyvistus, nusimetusius rožinius Nacionalinio susitarimo akinius. Laukiame, kad ryžtingus žodžius sektų dar ryžtingesni veiksmai.