Lietuvoje jau keli metai per valstybines šventes, tokias kaip vasario 16-oji ir kovo 11-oji, pastebima priešstata tarp piliečių ir valdžios. Vis dažniau piliečiai tas šventes švenčia kitaip nei valdžia ir švęsdami konfliktuoja su žmonių nuomonės uzurpatoriais.

Prieš kelis metus valdžiai antausį skėlė jaunieji fašistėliai, antisemitiniais ir antirusiškais šūkiais sugadinę „europietišką” lietuviško nacionalizmo fizionomiją. Tada valdžia bandė taisyti savo reputaciją skirdama tos eisenos dalyviams baudas. Bet neskanios nuosėdos liko. Paaiškėjo, kad dalis tada marširavusių fašistų priklauso sukarintoms savanorių pajėgoms.

Kitais metais greta fašistų į gatvę išėjo ir žmonės, nepatenkinti, kad fašistai bando savintis valstybines šventes. Įdomu, kad valdžia be trukdymų leido marširuoti fašistams ir visokiomis priemonėm bandė riboti kitokią nuomonę turinčių saviraišką.

Šiųmetinė vasario 16-oji išryškino dar vieną priešstatą. Sutapo užgavėnių ir valstybinės šventės diena. Užgavėnės sunkiai valdžiai prijaukinama tradicinė šventė. Nors valdžia senokai bando ją pakeisti iš valdininkų rankų maitinamų etnografinių kolektyvų pasirodymais, bet tas ne itin sekasi – per daug gaivališka ši sena tradicija.

Užgavėnės autoritetų nepripažįsta. Ir politiniams persirengėliams tenka su tuo taikstytis. Pavyzdžiui, Šiauliuose švęsti užgavėnių susirinko dešimt kartų didesnė minia nei į valdžios surengtą „vėliavos pakėlimą”. O Vilniaus politiniams persirengėliams baigėsi dar liūdniau. Valstybės dieną šventusį merą su svita apstumdė užgavėnių persirengėliai. Argi tai ne savotiška kanapinio ir lašininio dvikova?. Dar keli tokie kartai, ir Vilnius turės savo tradiciją – kanapinis muš ne lašininį, o mieto galvą. Manau, šventė nuo to bus tik linksmesnė ir mažiau lakuota.

Kaune buvo išbandytas dar vienas metodas. Žmogus į oficialią šventę atsinešė protesto plakatą. Tokio akibrokšto šokiruota valdžia eilinį kartą pasielgė „sovietiškai”. Apsauga užpuolė taikų manifestantą, plakatą suplėšė, žmogų parvertė ant žemės. Valdžiai, sakyčiau, pasisekė, kad žmogus buvo vienas, nes tai galėjo baigtis riaušėmis. Prokuratūra ir vėl būtų ieškojusi organizatorių.

Štai toks šventinis vaizdelis. Už trijų savaičių – dar viena valstybinė šventė. Ko galime tikėtis? Manau, konfrontacija tik didės. Fašistai manifestuos, nesnaus ir jų priešininkai. Nors tikėtis, kad suorganizuos ką nors panašaus į šių metų Drezdeną, kažin ar verta. Drezdene susirinkusių antifašistų pavyzdys iš tikro įkvepiantis, bet ši tradicija Vilnių pasieks dar negreitai.

Didelė piliečių dalis norėtų rinktis į taikius įprastus mitingus. Bet jau girdisi absurdiški valdžios reikalavimai norintiems juos organizuoti. Valdžia, pamiršusi, kad jos pačios pareiga yra užtikrinti viešąją tvarką, netgi reikalauja iš tokių mitingų organizatorių nusisamdyti apsaugą. Žmonės anksčiau ar vėliau turės suprasti: jei apsimelavusios ir korumpuotos valdžios nepastatysime į vietą ir nesusigrąžinsime sau gatvių bei aikščių – netrukus miestuose tvarką ims „daryti” fašistiniai išgamos.