Antidemokratinis Vilniaus savivaldybės sprendimas skirti gyventojų susirinkimams specialią, nuo sostinės centro nutolusią vietą gali tapti dygliu savivaldybės šone ne tik dėl numatytų „Baltic Pride“ eitynių, bet ir dar dėl vieno kasmet vykstančio skandalingo renginio – kovo 11-osios radikaliųjų nacionalistų, dar vadinamų neonaciais, eitynių.
Iki šiol rasistinius ir antisemitinius šūkius skanduojantys neonaciai žygiuodavo Gedimino prospektu, tačiau šiemet jų eitynės, kaip ir visi kiti renginiai, turėtų persikelti į bendrą viešiems susirinkimams skirtą vietą – Rinktinės ir Olimpiečių gatves ir aikštelę prie Koncertų ir sporto rūmų arba mašinų stovėjimo aikštelę šalia jų.
Kitaip tariant, savivaldybė neturėtų diskriminuoti vienų socialinių grupių ir privilegijuoti kitų: neonaciams ji privalėtų suteikti tokį patį eitynių maršrutą kaip ir homoseksualiems žmonėms. Bet koks kitas sprendimas, nesvarbu kokiomis pseudotautinėmis vertybėmis jis būtų dangstomas, reikš atvirą diskriminaciją. Net neabejoju, kad „Baltic Pride“ eitynių organizatoriai, jei neonaciams bus sudarytas kitoks – geresnis maršrutas – reikalaus, kad savivaldybė suteiktų tą patį maršrutą ir jiems.
Kad naciai tikrai gali būti traktuojami palankiau nei kiti piliečiai, rodo pernykštis savivaldybės sprendimas neleisti rengti eisenos „Už Lietuvą visiems“ ir sudaryti visas sąlygas, kad įvyktų radikaliųjų nacionalistų, rasistų, antisemitų bei jiems prijaučiančiųjų (juk toje eisenoje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir 2008 metais) paradas. Šiemet su privilegijuota neonacių padėtimi kitų Lietuvos piliečių atžvilgiu nebus taikstomasi – arba savivaldybė skirs jiems tą patį maršrutą, kaip ir gėjams, arba turės atsakyti už diskriminaciją teismuose.
Šioje situacijoje bus įdomi žydų bendruomenės ir Kultūros paveldo departamento reakcija į neonacių renginį. Vos išgirdę, kad „Baltic Pride“ eitynės vyks prie Koncertų ir sporto rūmų, abi organizacijos ėmė reikšti protestus, nors iki tol vykę mitingai tokio dėmesio nesulaukė. Leidus nacių eitynes, šie protestai turėtų dar sustiprėti. Tikėkimės, kad žydų bendruomenė tikrai neleis trypti numanomos jų senųjų kapinių vietos tiems, kurie dar neseniai Gedimino prospekte skandavo „Juden raus!“. Tikėkimės, kad kultūros paveldo departamentas dėl neonacių eitynių bus toks pat „principingas“, kaip ir dėl homoseksualių Lietuvos piliečių, nepaisant to, kad kai kurie filosofai ir bando paskelbti radikalųjį nacionalizmą kertine Lietuvos kultūros strategija.
Skirtingų vietų suteikimas negali būti motyvuojamas „saugumo užtikrinimu“ ir dėl to, kad iki šiol jokia vadinamoji „operatyvinė informacija“, kuria remiantis uždraustas renginys „Už Lietuvą visiems“, nepasitvirtino ir nevirto kokiomis nors baudžiamosiomis bylomis už riaušių kurstymą ar organizavimą. Valstybės institucijos turėtų izoliuoti tiktai tuos, kurie iš tikro kelia grėsmę Lietuvos piliečiams ir trukdo jiems įgyvendinti savo teises, o ne remtis abejotina „operatyvine informacija“, kuri vėliau nepasitvirtina ir lieka gandais.
Tokia padėtis Lietuvoje itin primena 1922-ųjų Italiją ir 1933-ųjų Vokietiją, kuriose nevaržomai siautėjo fašistų gaujos, o alternatyvios demonstracijos buvo draudžiamos baiminantis „smurto grėsmės“. Policijai ir Vyriausybei laikas įsisąmoninti, kad vienintelę ir didžiausią grėsmę kelia nevaldomos smurtinės jėgos, veikiančios nelegaliai ir apeinančios įstatymus. Tai – ne kas kita kaip skustagalvių gaujos, valdomos idėjinių vadukų iš visokių „patriotinių“ ir „tautinių“ centrų, kurie ir siekia sukelti riaušes bei grasina Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms.
Nepamirškime, kad vis dar galioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri numato taikių susirinkimų teisę ir nesuteikia smurtininkų gaujoms jokios teisės ją riboti. Jei sugebėta užtikrinti Anglijos Karalienės ir JAV Prezidento saugumą, tai užtikrinti „Baltic Pride“ dalyvių saugumą bet kurioje miesto vietoje tikrai nėra neįgyvendinamas uždavinys. Juk vandens patranka įsigijote ne tik absurdiškų valdžios sprendimų išvargintiems žmonėms malšinti, ponai konservatoriai? Tai ir naudokite ją pagal paskirtį.
Skirtingų vietų suteikimas negali būti motyvuojamas ir moralumo argumentais. Apie kokią moralę galima kalbėti, kai tiems patiems asmenims, kurie dalyvavo 2008 metų eisenoje, skandavusioje „Juden raus!“, kitais metais suteiktas leidimas laisvai žygiuoti Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės? Ar nacizmo propagavimas Lietuvoje yra moralus? Antisemitiniai šūkiai – moralūs? Ar vaikams nedaro žalos atviras nacizmo demonstravimas?
Tai, kad 2009 metais ultradešinieji radikalai tyliai žygiavo apsikarstę tautiniais atributais, nieko nekeičia. Savo rasistinių ir antisemitinių pažiūrų jie neišsižadėjo. Būtent tokios eisenos daro gėdą Lietuvai tarptautinėje arenoje, diskredituoja jos vardą ir suteikia peno Lietuvos priešams formuojant neigiamą jos įvaizdį. Leidus tokią eiseną senųjų žydų kapinių vietoje Lietuvos įvaizdžiui būtų padaryta nepataisoma žala. Būtent neonacių, o ne gėjų ir lesbiečių eitynės kenkia Lietuvai tiek šalies viduje, skatindamos ekstremizmą, tiek užsienyje, formuodamos nepalankų įvaizdį.
Valdžia bijo protestų, ji nenori jų nei matyti, nei girdėti. Valdžia mieliau renkasi tautinėmis idėjomis pridengtas neofašistų eitynes, kurios kelia grėsmę eiliniams piliečiams, bet nėra pavojingos valdžiai. Kad ir koks artimas Seimo populistams būtų tautiškumu prisidengęs neonacizmas, valdžia vis dėlto turės atsižvelgti į eitynių įvairovę. Akivaizdu, kad savivaldybės klerkams teks gerai pasukti galvą dėl artėjančių neonacių ir „Baltic Pride“ eitynių. Ir nepamiršti, kad visos piliečių grupės yra lygios prieš įstatymą, todėl visų jų renginiai turi vykti lygiavertėse vietose.
Delfi.lt, 2010 02 17
