Oíd mortales el grito sagrado
de Anarquía y Solidaridad
oíd el ruido de bombas que estallan
en defensa de la Libertad.

El obrero que sufre proclama
la Anarquía del mundo a través
coronada su sien de laureles
y a sus plantas rendido el burgués.

De los nuevos mártires la gloria
sus verdugos osan envidiar
la grandeza anidó en sus pechos
sus palabras hicieron temblar.

estribillo:
Viva, viva la Anarquía!
No más el yugo sufrir
coronados de gloria vivamos
o juremos con gloria morir.

Al lamento del niño que grita:
dame pan, dame pan, dame pan,
le contesta la tierra temblando,
arrojando su lava el volcán.

Guerra a muerte, gritan los obreros
guerra a muerte al infame burgués,
guerra a muerte, repiten los héroes
de Chicago, París y Jerez.

Desde un polo hasta el otro resuena
ese grito que al burgués aterra,
y los niños repiten en coro:
nuestra patria, burgués, es la tierra.

Išgirskite, mirtingieji, šventą
anarchijos ir solidarumo šauksmą,
išgirskite sprogstančių bombų garsą
laisvės gynėjų barikadose.

Kenčiantis darbininkas skelbia
pasaulinę anarchiją,
karūnuotą laurais,
prie kurios kojų parklupo buržujai.

Naujųjų kankinių šlovės
drįsta pavydėti jų budeliai.

Jų krūtines užliejo didybė,
jų žodžiai verčia drebėti.

Priedainis:
Tegyvuoja anarchija,
nebekęsim daugiau jungo,
gyvensim karūnuoti šlove
arba šlovingai numirsim.

Į vaiko verksmą, reikalaujantį
„Duokite duonos, duokite duonos“,
atsiliepia drebanti žemė,
iš ugnikalnių liedama lavą.

Mirtina kova, šaukia darbininkai,
mirtina kova prieš begėdžius buržujus,
mirtina kova, kartoja Čikagos,

Paryžiaus ir Chereso didvyriai.

Nuo vieno žemės krašto iki kito

skamba šis baisus buržujams šūkis,
sutartinai jį kartoja vaikai:
„Mūsų tėvynė, buržujai, yra visas pasaulis“.