Vasario 9-ąją Bubiliaus vyriausybė sukiojosi Šiauliuose. Atrodo, gatvės turėtų būti pilnos įtūžusių žmonių, vis dėlto nieko panašaus, primenančio G8 susitikimus lydintį šurmulį, nebuvo.... Prie Šiaulių arenos pastato, kuriame vyko vyriausybės posėdis, stovėjo tik nedidelis gaisrininkų piketėlis.

Vakare buvo planuotas susitikimas su visuomene. Tiesa, susitikimą, gal bijodami fiasko, valdžios ponai surengė dešimt kartų už areną mažesniame kino teatre. Pagalvojau – gal čia žmonės prabus ir pasakys, ką galvoja apie tuos niekšus. Truputį pavėlavau. Prie kino teatro pastato žmonių nedaug. Murzos kvailučiai su savo kryžiumi suteptu raudonu skuduru – gal dvidešimt žmonių –, renka kažkokius parašus. Kiek toliau – būrelis pensininkų su žvakutėmis ir plakatais, apverkiančiais Bubiliaus pavogtus milijonus. Gal jau ponas viduj?

Bet jie kažką nerišliai numykė, be to, pokalbį sujaukė atskubėjęs fotografas, kuris mane ryškiai nufotografavo. Pabandžiau klausti, kodėl taip elgiasi, bet policija ėmė jį ginti – neva žmogus fotografuoja kino teatrą. Matyt, fotografas bildukas papuolė. Už kelių žingsnių pastebėjau ir vieną iš Šiaulių saugumiečių, „koordinuojančių” policijos veiksmus. Situacija pasirodė komiška...

Tas žmogus prieš savaitę man skambino, gyrė kai kuriuos mano rašinius. Sakė norįs mano paskaitų pasiklausyti. Žadėjo padėti susirasti darbą ir ragino jam skambinti kada tik panorėjus –dieną ir naktį... Dabar matėsi, kad žmogus iš tikro dirba.

Po kelių minučių sumaišties atlėkė piketuotojų žvalgas ir pranešė, kad vagis įsmuko pro užpakalines duris. Piketuotojų nuotaika dar labiau sugedo. Jie susilankstė savo plakatus ir lyg pabrukę uodegą šuneliai įsmuko kinoteatran.

Vidun eiti nesiruošiau. Nebuvau tikras, kad šiandien tinkama diena mušti Bubilių per veidą (kitokio mano dėmesio tas žmogus nenusipelno). Kas vyko kino teatre, sužinosiu iš laikraščių, – nusprendžiau. Sužinojau. Pasirodo, ir piketuojant linksmybių būta.

Šiaulėnų miestelio gyventojai premjerui atvežė daniškų kiaulių srutų ir papylė prie įėjimo. Dovanos premjerui – kiaulės galvos – susitikime jiems taip ir nepavyko įteikti. Apsauga neleido. O valdžios šalininkams kino teatre pavyko suorganizuoti Bubiliui katutes. Atvykusį pasitiko plojimais stovėdami...

Ką apie visą šį cirką manau? Padėtis bloga, nes vagies valdžia šimtatūkstantiniame miete sugeba surinkti 650 „šalininkų“ minią – tiek vietų yra kino teatre. Žodį „šalininkų“ rašau kabutėse, nes atmetus visokius valdžios atstovus ir apsauginius, kuriuos derėtų vadinti tarnais, šalininkų bus mažiau. Atmeskim žurnalistus – tuos, kurie nėra tarnai, derėtų vadinti žiopliais. Taigi liks kokie 500. O kiek tarp jų buvo „netikėtai” atsidūrusių Bubiliaus priešininkų? Taigi valdžiai pavyko mobilizuoti ne daugiau kaip 400 savo šalininkų.

Vis dėlto šis skaičius aiškiai per didelis. Bubiliaus priešininkai buvo akivaizdžiai per švelnūs. Aš srutas būčiau pylęs tiesiog salėje. Ir neverkšlenęs prie įėjimo dėl pavogtų milijonų, o paraginęs kaimynus neiti į susitikimą su vagimi. Ši valdžia nusipelno boikoto.

Panašu, kad toks boikotas jau vyksta, tik niekur nepaskelbtas. Gal užteks tylėti ir slapstytis? Reikia garsiai ištarti – daugiau jokio bendravimo su valdančiaisais. Saugokimės vagių. Visokius sandėrius ir nacionalinius susitarimus tegul jie organizuoja savo tarnų pagalba. Tada paaiškės, kas yra kas.