Civilinės metrikacijos biure kūdikis įregistruojamas kaip naujas valstybės pilietis, o krikštas, tai aktas per kurį kūdikis tampa didelės bendrijos – Romos Katalikų bažnyčios nariu. Jokiu būdu negalima krikšto atidėlioti. Jei tėvai be tikrai rimtos priežasties kūdikio krikštą atideda ilgiau kaip mėnesiui – nusideda.

Laisvas informuotas sutikimas (LIS)

Individualios autonomijos vertė perteikiama laisvo ir informuoto asmens sutikimo norma. Kad galėtų duoti sutikimą, asmuo turi būti pakankamai informuotas. LIS davimo sąlygos: 1. Pateikiama visapusiška ir asmeniui prieinama informacija. 2. Sutikimą duoda kompetentingas asmuo, t.y., asmuo realiai vertina savo padėtį ir suvokia sprendimo pasekmes. 3. Asmuo yra laisvas pasirinkti ir spręsti. Iš esmės panašus asmens sutikimo principas šiandien yra taikomas medicinos srityje, o tiksliau bioetikoje. Niekas neturėtų savo paties gyvenimo kokybės sampratos primesti kitam asmeniui.

Pirmosios problemos

Katalikų pasaulyje daugiausia – apie 17% visų planetos gyventojų. XXI amžiaus pradžioje tai pati populiariausia religija. Kai kuriose šalyse – Airijoje, Ispanijoje, Lenkijoje – jie sudaro absoliučią tikinčiųjų daugumą. Visiems žinoma, jog nebūtinai tai, kas populiariausia, yra ir geriausia.

Kūdikio tėvai ne iš blogos valios, o iš meilės, tačiau ir noro, jog jų vaikas gyventų tokį gyvenimą, kaip ir jie, pakrikštija savo atžalą, taip įtraukdami ją/jį į Katalikų Bažnyčios didelę bendruomenę. Štai čia ir susiduriame su pirmąja bei esmine problema. Ką daryti jau užaugusiam vaikui, kai dėl švietimo vidurinėje mokykloje, kolegijoje ar universitete suvokė, jog tiki dievu, tačiau sieja save ne su Romos Katalikų bažnyčia, o su visomis religinėmis institucijomis ar organizacijomis iš esmės. Kaip jam išstoti iš šios bendruomenės, kaip išsibraukti iš 79% Lietuvoje ir 17% pasaulyje?

Iš Romos Katalikų bažnyčios kiekvienais metais savo noru pasitraukia tūkstančiai narių. „Vokietijoje nuo 1970 iki 1993 m. iš bažnyčios išstojo 1,9 milijono žmonių,“ – praneša Šv. Pijaus X kunigų brolija Lietuvoje, o Vokietijos naujienų kanalas „Deutshe Welle“ paskelbė, jog 2006 metais, iš Vokietijos Romos Katalikų bažnyčios išstojo apie 85 000 narių, tuo tarpu prisijungė 15 000 naujų.

Tokiu būdu ne iš blogos valios, tačiau per prievartą kūdikis įtraukiamas į vieną iš daugybės pasaulyje esančių religijų, būdamas ne tik kad nepilnametis, bet ir neinformuotas apie pačią organizaciją bei jos įtaką visuomenei, kas savaime prieštarauja laisvo ir informuoto sutikimo normai. Tokios vėlesnės apeigos, kaip pirma komunija ar sutvirtinimas dėl šeimos, dėl vietinės bendruomenės spaudimo dar labiau apsunkina galimybę išstoti iš religinės organizacijos.

Esi pakrikštytas ir priėjęs pirmos komunijos, tačiau bažnyčioje nebesilankai arba tai darai labai retai t.y. dėl giminės, neaukoji jai pinigų, esi abejingas šiai organizacijai bei tavo krikštas reiškia tik tai, kad statistikoje apie Lietuvos Respubliką afišuojasi skaičius 79%.

Tačiau kiek praktikuojančių katalikų šiuo metu išties yra Lietuvoje? Su panašia situacija susiduria ir Prancūzijos Romos Katalikų bažnyčia. Prancūzų dienraštis „Le Monde“ po atlikto tyrimo paskelbė, kad iš 1990 metais save laikiusių 80% katalikų teliko mažiau nei 50%, iš kurių vos 10% lankosi bažnyčioje sekmadienio mišių metu ar per šventes, o tai mažiau nei 5% visų šalies gyventojų. Prancūzijoje šiuo metu yra 31% asmenų, nepriskiriančių savęs jokiai religinei organizacijai ir, suprantama, kalba eina nebūtinai apie ateizmą.

Antroji problema

Kodėl esant panašiai situacijai ir Lietuvoje, kai kurios nekatalikiško vidurinio ugdymo mokyklos ir kitos švietimo įstaigos savo naujuosius mokslo metus pradeda bažnyčioje. Tai pažeidžia konfesinę lygybę, nes moksleivių/studentų religinė sudėtis yra pliurali, tačiau monopolis yra pastarosios religijos rankose, o kur dėmesys stačiatikiams, liuteronams, pagonims ar nereligingiems?

Kodėl kai kurios nacionalinės šventės ar Respublikos Prezidento inauguracija persikelia į Romos Katalikų bažnyčią. Tai ne tik, kad yra savo asmeninės gyvenimo kokybės sampratos primetimas nacionaliniu lygmeniu, bet ir kitų religijų lygiavertiškumo pažeidimas. Ar verta painioti pasaulietinės valdžios šventes su dvasinės valdžios šventėmis?

Kaip išstoti iš religinės organizacijos?

Nors ir bažnyčių vadovai sako, kad norint išstoti iš Romos Katalikų bažnyčios užtenka į ją neiti, tuo tarpu stipriai mažėjant religingų asmenų skaičiui Lietuvoje ir esant ne ką prastesnei situacijai nei Vakarų Europos šalyse, kur praktikuojančių katalikų skaičius yra vos 10% ar mažiau, esame vis dar vadinami katalikišku kraštu, kartais net Marijos žeme.

Didžiosios Britanijos pilietis, anglas Dr. Johnas Huntas laimėjo teisinę bylą prieš bažnyčią ir pasiekė, jog bažnyčia panaikintų įrašą apie jo krikštą, teigdamas, jog buvo per mažas ir negalėjo duoti sutikimo šiai ceremonijai. Nors krikšto liudijimas yra archyvinis dokumentas ir negali būti sunaikintas, tačiau J. Huntas užsisakė „iškrikšto“ liudijimą, taip atmesdamas „prietarus“ ir gimtosios nuodėmės idėją. Liudijime teigiama: „Atmetu visus išpažinimus ir kitus prietarus bei klaidingą tikėjimą, kad kiekvienas kūdikis privalo būti apvalytas nuo gimtosios nuodemės“.

Taigi klausimas ir pamąstymas visuomenei bei bažnyčios atstovams: ar bus pradėtos racionalios viešosios diskusijos ir sukurta atitinkama teisinė bazė Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems išstoti iš religinių organizacijų, į kurias pateko būdami nepilnamečiai ir atitinkamai neinformuoti, ar lauksime tos dienos, kol kas nors paduos bažnyčią į teismą ir viešai bei teisiškai atsisakys savo religijos. Racionalumas versus demoralizacija.

Po 2001 metų gyventojų surašymo paaiškėjo, kad Lietuvoje yra: Romos katalikų – 79,0 % (2 752,5 tūkstančiai), stačiatikių – 4,1 % (141,8 tūkst.), sentikių – 0,8 % (27,1 tūkst.), evangelikų liuteronų – 0,6 % (19,6 tūkst.), evangelikų reformatų – 0,2 % (7,1 tūkst.), Jehovos liudytojų – 0,1 % (3,5 tūkst.), musulmonų sunitų – 0,1 % (2,9 tūkst.), charizmatų – 0,06 % (2,2 tūkst.), sekmininkų – 0,04 % (1,3 tūkst.), judėjų – 0,04 % (1,3 tūkst.), senojo baltų tikėjimo – 0,04 % (1,3 tūkst.), kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.).

Karolis Banys yra Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto II kurso politikos mokslų studentas