Europoje vyksta aršus karas dėl krikščionybės simbolio kryžiaus demonstravimo viešosiose vietose. Šis karas prasidėjo 2009 m. lapkričio 11 d., kai Strasbūre įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė istorinį sprendimą, kad iš Italijos mokyklų būtų pašalinti visi kryžiai kaip katalikų religijos simboliai. Teismas konstatavo, kad mokyklose esantys kryžiai pažeidžia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus bei mokinių teisę į religijos laisvę.
Toks sprendimas sukėlė visos Europos klerikalų pasipiktinimą. Pirmasis jį pasmerkė Vatikanas, jam pritarė ir dešiniosios Italijos valdžios atstovai. Tačiau idėja pašalinti kryžius iš viešųjų erdvių plinta toliau. 2009-ųjų pabaigoje grupė Vroclavo mokyklos moksleivių pareikalavo nukabinti klasėje kabantį kryžių. Moksleiviai argumentavo, kad kryžius diskriminuoja kitas religijas ir žeidžia jų religinius įsitikinimus. 2010-ųjų pradžioje Lenkijos Svinoujscio valsčiaus tarybos narys Leslawas Maciejewskis kreipėsi į teismą dėl to, kad savivaldybės posėdžių salėje kabo kryžius, esą žeidžiantis jo orumą. Jis pareikalavo kryžių nukabinti ne tik tarybos posėdžių salėje, bet pašalinti juos iš visų savivaldybės patalpų ir mero kabineto.
Visai neseniai karas dėl kryžių įsiplieskė ir Lietuvos valdžios sluoksniuose. 2010 m. sausio 13 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nutarė paremti Italiją, besirengiančią ginčyti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose. Taip nutarė ne visi komiteto nariai („už“ balsavo 6, o tam nepritarė 4), todėl balsavusieji „prieš“ parengė ir išplatino atskirą nuomonę dėl kryžių bylos.
Tačiau žvelgiant į šį „kryžių karą“ iš šono, susidaro įspūdis, jog kariaujančios pusės kryžių laiko grynu simboliu ir visiškai nematerialiu objektu. Bet juk jis yra labai materialus – turi tam tikrą formą ir yra padarytas iš tam tikros medžiagos (medžio ar metalo). Todėl siūlyčiau į problemą žiūrėti daug praktiškiau ir apsvarstyti visus privalumus, kuriuos teikia šis objektas (daiktas), pakabintas ant sienos kokioje nors viešoje vietoje.
Esminį kryžiaus privalumą bažnyčiose, mokyklose ir valdžios įstaigose dar 1967 m. nurodė režisierius Mike‘as Nicholsas, susukęs filmą „Absolventas“ („The Graduate“). Šioje juostoje pasakojama apie universiteto absolvento (kurį vaidina Dustinas Hofmanas) meilę vyresnei už jį moteriai – misis Robinson. Finalinė scena vyksta bažnyčioje. Studento mylimąją nori ištekinti už kito žmogaus. Pagrindinis herojus įsiveržia į bažnyčią norėdamas pagrobti nuotaką, tačiau sutinka ceremonijoje dalyvaujančių jaunosios artimųjų pasipriešinimą. Tada jis čiumpa ant sienos kabantį masyvų kryžių ir juo lyg basliu ima vaikyti užpuolikus. O nuo jų apsigynęs, atlieka itin simbolišką aktą – užkiša kryžių tarp durų rankenų ir užblokuoja viduje likusius klerikalus. Kelias laisvas! (Stebėkite šią sceną nuo 2:50 iki 3:20 min.)
Taigi viešoje vietoje kabantis kryžius gali būti netgi labai naudingas. Universitetuose kabančius sunkius ir masyvius kryžius galima kūrybiškai panaudoti studentų, protestuojančių prieš mokamą mokslą, barikadoms. Valdžios įstaigoje kabančiu kryžiumi galima užtvoti per makaulę kvailam biurokratui. Na, o mokyklose sukabinti kryžiai gali pasitarnauti kaip visai neblogos „špagos“ per pertraukas dūkstantiems mokinukams.
Todėl siūlyčiau nedaryti skubotų sprendimų ir nuodugniai ištirti visas kryžių panaudojimo galimybes žmonių gyvenime ir buityje.
Taip pat skaitykite: Teismo sprendimu iš Italijos mokyklų bus pašalinti visi kryžiai
Parengė Pranas Judošius
2010 01 23
