Prieš metus, sausio 19 dieną, buvo nužudyti rusų advokatas Stanislavas Markelovas ir žurnalistė Anastasija Baburova. Nežinomasis juos nušovė Maskvos centre. Teisėtvarkai taip ir nepavyko nustatyti žudiko asmenybės. „Tikra žurnalistika Rusijoje – pakankamai pavojinga profesija, kaip ir tikras advokatavimas. Be to, abu buvo profesionalai, abu dalyvavo visuomeniniame judėjime. Tai lemia jų išskirtinumą ir nužudymo simboliką,” – taip galvoja artimas S. Markelovo bičiulis, visuomeninis aktyvistas Vladas Tupikinas.

Stanislavas Markelovas ir Anastasija Baburova ėjo iš spaudos konferencijos, vykusios Maskvos nepriklausomame centre. Žmogžudystė įvyko likus 150 metrų iki metro stoties. Nuo tos vietos iki Kremliaus – pusė kilometro. Žmogžudystė įvyko dieną, žmonių pilnoje gatvėje, Prečistenkoje. Žudikas buvo gerai pasiruošęs, šaudė iš pistoleto su duslintuvu į galvą iš nugaros. Pirmas žuvo Stanislavas, Nastia bandė priešintis. Greičiausiai ji bandė sulaikyti žudiką ir gavo jai skirtas kulkas, o po kelių valandų užgeso ligoninėje.

– Kai kas „Novaja Gazeta” žurnalistę Anastasiją Baburovą vadina atsitiktine auka?

– Žinoma, žurnalistė galėjo nueiti į kitą spaudos konferenciją, bet ji nebuvo atsitiktinė auka. Ji buvo jaunimo antifašistinių sluoksnių atstovė. Turėjo aiškiai išreikštus anarchistinius įsitikinimus, pasitikrindavo juos. Visada buvo priešakinėse linijose. Ten, kur pažeidžiamos socialinės ir pilietinės žmonių teisės. Lokaliuose Maskvos karštuose taškuose, t.y. neteisėtose statybose, neteisėtuose iškeldinimuose iš bendrabučių. Mergina buvo ne iš baikščiųjų ir visada vaikščiojo bedugnės pakraščiu…

Tikra žurnalistika Rusijoje – pakankamai pavojinga profesija, kaip ir tikras advokatavimas. Be to, abu buvo profesionalai, abu dalyvavo visuomeniniame judėjime. Tai lemia jų išskirtinumą ir nužudymo simboliką.

Markelovas buvo vienas iš nedaugelio politiškai angažuotų advokatų. Jis gynė kairiuosius aktyvistus, ekologus, antifašistus, žmones, sumuštus milicijos, čėčėnus, nužudytus ar pagrobtus federalų.

Paskutiniais gyvenimo mėnesiais jis turėjo bylų prieš „kadyroviečius” ir prieš Kadyrovą, todėl vienas iš pagrindinių nužudymo motyvų – Čėčėnija. Budanovas tik viena iš šalutinių versijų. Jis atsėdėjo, išėjo ir jam nebuvo jokių paskatų vėl sėsti. Todėl, mano nuomone, kalbant apie čečėnišką pėdsaką, reiktų užmiršti apie „budanoviška” federalų pėdsaką. Greičiau apie versiją, susijusią su tuo, kad Markelovas trukdė Kadyrovo režimui. Trukdė kalbėti apie gyvenimo toje respublikoje normalizavimą, apie tai, kaip Čečėnijoje viskas gerai, kaip ten nepažeidinėjamos žmonių teisės.

– Markelovas gynė antifašistus. Garsi Aleksandro Riuchino, nužudyto dar 2006 metų pavasarį, byla. Tada tik pusė iš šešių užpuolikų gaujos buvo sulaikyta milicijos pareigūnų. Kiti trys slapstėsi.

Vienu iš jų buvo Nikita Tichonovas, kuriam teisėtvarka lapkričio mėnesį pateikė kaltinimus Markelovo ir Baburovos nužudymu. Tada sulaikė jį ir jo sugyventinę Eugeniją Chasis. Tichonovas, kaip rašė žiniasklaida, iš pradžių prisipažino, o Chasis neigė savo kaltę.

Vėliau viename iš teismų, svarsčiusio Tichonovo sulaikymo aplinkybes, jis atsisakė duotų parodymų, teisindamasis, kad buvo kankinamas. Kaip viskas buvo – spręsti sunku. Sunku pasakyti, ar tyrimas turi objektyvių įrodymų. Teisėtvarka tai slepia. Aš manau, nacistų pėdsakas – visai galima versija. Pagal pirmąjį jo (Tichonovo) prisipažinimą, kurį jis paneigė, nužudyta buvo iš asmeninės neapykantos, nes jis buvo vienas iš antifašisto Riuchino žudikų, kurio ieškoti vertė Markelovas.

– Tiems, kas seka padėtį, tai asmeninės neapykantos aktas, bandymas sumažinti kaltę. Nes žinoma, kad tai nusikaltimas iš ideologinės neapykantos. Tokių nusikaltimų Rusijoje vyksta daug. Nevyriausybinės, nekomercinės organizacijos „Sova” centro ekspertai užsiima tokių procesų tyrimu. 2008 metais buvo užregistruotos 109 rasiniu ar nacionaliniu pagrindu įvykdytos žmogžudystės. Išankstiniais duomenimis, 2009 metais buvo 60 tokių nusikaltimų. Kalbama apie užsieniečius, žmones iš Azijos, Afrikos ir Kaukazo.

Markelovas ir Baburova – ne vieninteliai nužudyti aktyvistai. 2009 metais buvo nužudytas aktyvistas Ilja Džaparidzė. O lapkričio mėnesį šūviu į galvą buvo nužudytas antifašistas Ivanas Chutorskojus. Jis buvo vienas iš jaunųjų antifašistų lyderių.

– Ar, tavo nuomone, žiniasklaida problemai skiria pakankamai dėmesio?

– Apie tai rašo interneto portalai, mažai pasiekiami pagrindinėms gyventojų masėms. Televizija vengia bet kokio ojektyvaus vertinimo to, kas vyksta šalyje. Buvo siužetai apie Markelovo nužudymą, buvo siužetai apie numanomų žmogžudžių areštus lapkričio pradžioje. Valdininkams reikėjo atsiskaityti. Bet apskritai nacistinio teroro, kai aukomis tampa ne tik žinomi, bet ir dešimtys niekam nežinomų žmonių, didžioji žiniasklaida neatspindi.

– Ar valdžia daro ką nors, kad gyventi būtų saugiau, kad galėtum nebijoti, jot tave užmuš dėl odos spalvos ar įsitikinimų?

– Per pastaruosius pusantrų metų galima stebėti, kaip valdžios kova su nacistų teroru stiprėja. Buvo nukenksminta Ryno gauja, ją apkaltino 40 žmogžudysčių ir nuteisė kalėti. Prieš metus nukenksminta NS/WP gauja, kuri treniravosi sprogdinti geležinkelį. Sučiupta „Nacionalsocialistinė draugija” ir t. t.

– Ar tu matai šiandien figūrą, tokią kaip Stanislavas Markelovas?

– Ne. Deja, reikia pasakyti, kad netasirado žmonių, kurie jį pakeistų. Žinoma, kai kuriuos reikalus perima kiti advokatai. Tačiau neatsirado kito tokio advokato, taip aktyviai ir su tokia vidine motyvacija užsiimančio socialinėmis bei politinėmis bylomis,.

– Šiandien Maskvoje turi vykti eitynės Stanislavui Markelovui ir Anastasijai Baburovai atminti. Ar valdžia leido jas surengti?

– Eitynės lyg šiol neleistos. Leista stovėti pradiniame ir galutiniame maršruto taške. Pačioms eitynėms tikrai iškilusi grėsmė. Pasiektas žodinis susitarimas su valdžia, kad žmonės eis iš vienos vietos į kitą. Bet ar susitarimas bus ištesėtas – neaišku. Sostinėje nepriklausomos demonstracijos uždraustos. Mitinguoti kol kas leidžiams, bet neretai dėl išgalvotų priežasčių uždraudžiami ir mitingai. Demonstracijos kažkodėl sukelia ypatingą valdžios reakciją. Jas leidžia rengti tik Kremlių palaikančioms jėgoms arba nacionalistams – lapkričio 4 dieną, per naująją Rusijos nacionalinę šventę, kurią faktiškai privatizavo nacistai ir nacionalistai.

P.S. Pokalbis su Vladu Tupikinu vyko likus kelioms valandoms iki eitynių Stanislavui Markelovui ir Anastasijai Baburovai atminti.

Konstantinas Ameliuškinas