Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ istorija yra puikus įrodymas, kad Lietuvoje už pilietinį aktyvumą skaudžiai baudžiama. Buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą valdanti bendrovė „Rojaus apartamentai“ bankrutuoja – pastatas ir sklypas netrukus taps SEB banko nuosavybe. Nekilnojamąjį turtą perėmę bankininkai sieks prisiteisti 8 mln. litų iš protestuotojų, kurie sustabdė projekto įgyvendinimą, – visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“.

 „Lietuvos“ gynėjai, bendrovės „M2 Invest“ (vienos iš „Rojaus apartamentų“ steigėjų) generalinio direktoriaus Arthuro Simonseno teigimu, dėl 8 mln. litų žalos atlyginimo bus paduoti į teismą iškart po to, kai prasidės „Rojaus apartamentų“ bankroto procedūra. „Nemanau, kad jie turi tiek pinigų. Bet jeigu teismas pripažins juos kaltais, jie daugelį metų turės finansinių bėdų“, – tikisi A. Simonsenas.

2009 kovo mėn. dėl „Lietuvos“ kino teatro privatizavimo tyrimo į Generalinę prokuratūrą kartu su judėjimu „Už Lietuvą be kabučių“ kreipėsi ir „Ekspertai.eu“. Tačiau žinių, ar į „Rojaus apartamentų“ juoduosius sąrašus yra įtraukti ir „Ekspertai.eu“, kol kas nėra. Nežinoma, ar „Ekspertai.eu“ irgi bus paduoti į teismą bei turės atlyginti vieną kitą milijoną litų.

„Lietuvos“ kino teatras, kaip neabejotinai svarbus kultūros objektas, 2005 m. buvo įrašytas į mūsų šalies paraišką Vilniui pretenduojant į 2009-ųjų Europos kultūros sostinės vardą. Dar G. Kirkilo vadovaujama LR Vyriausybė kelis kartus buvo prašoma inicijuoti galimai nusikalstamo sandorio tyrimą. Ji atsakė, kad inicijuoti nusikaltimo tyrimą yra pačių piliečių reikalas.

Štai ką sako Šarūnas Bagdonas, judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ dalyvis:

„Verslininkai nusikalstamai „nugyveno“ („pravalgė“) privatizavimo metu puikios būklės buvusį pastatą ir jau seniai pavertė „Lietuvos“ projektą visuomenininkų, dalyvaujančių teritorijų planavimo procese, bauginimo, o ne šios senamiesčio dalies vystymo projektu. Verslininkai iš „M2 Invest“ nei per kvadratinį centimetrą nekeitė pradinės agresyvios sklypo užstatymo gyvenamosiomis patalpomis koncepcijos. Nesinori tikėti, kad tokioje veikloje jie ras partnerių. Šio sklypo detaliojo planavimo procedūros turėtų būti atnaujintos, o planavimo organizatoriaus teises, pareigas ir atsakomybę turėtų susigrąžinti Vilniaus miesto savivaldybė. Naujam pastato savininkui ir sklypo nuomininkui, Vilniaus miesto savivaldybei, Apskrities viršininko administracijai, Kultūros ministerijai ir suinteresuotai visuomenei reikėtų grįžti į pradines 2005 m. derybines pozicijas ir demokratiškai nutarti šios senamiesčio dalies raidos planus“.

Pagal ekspertai.eu informaciją

2010 01 13