Viena praėjusios savaitės kriminalinė žinutė privertė įkaisti mano vaizduotę net 18-os laipsnių šaltyje. Paanalizuokime, kas ten nutiko. Žiniasklaida rašė:

„Užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai išmoko, kaip Lietuvos bankų išduotas debetines korteles, kurių sąskaitoje švilpauja vėjai, paversti pajamų šaltiniu. Nuostoliai, aišku, gula ant bankų pečių. Šios debeto kortelės yra skirtos tik atsiskaityti, jų turėtojams kreditas nėra suteikiamas. Bet sukčiai rado būdą, kaip apgauti sistemą ir naudotis kreditu.

Pirmiausia kuriame nors Lietuvos komerciniame banke išsiimama debetinė kortelė, į ją įnešama nedidelė suma pinigų. Didžiojoje Britanijoje su šia kortele automatinėje degalinėje įsipilama degalų už visą įneštą sumą. Atsiskaitant už degalus kortele, iš kliento sąskaitos turi būti išskaičiuojamas 1 svaro mokestis. Kadangi kortelėje pinigų nebėra, sistema „atrakina“ elektroninę apsaugą ir nusiskaičiuoja 1 svarą.

Taip tik mokėti skirta kortelė paverčiama neriboto kredito kortele. Tačiau afera dažniausiai pastebima negreitai, kai sukčius spėja pasisavinti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų. Paaiškėjo, kad kai kurie Lietuvos piliečiai prieš išvykdami į Didžiąją Britaniją debetinėmis kortelėmis apsirūpino bent keliuose bankuose.

Iš Didžiojoje Britanijoje gyvenančių aferistų išsiieškoti nuostolius bus sudėtinga. Tikėtina, kad didžiąja dalimi šių kortelių apskritai naudojasi ne tikrieji šeimininkai, o už simbolinį mokestį iš asocialių asmenų jas įsigiję sukčiai.“

Reikia pradėti nuo to, kad „debetinė kortelė“ yra nesenas ir egzotiškas išradimas, skirtas neišsivysčiusioms, globalaus kapitalo neseniai kolonizuotoms šalims, tokioms kaip L-va. Beje, pačioje pradžioje, kai bankai pradėjo dalinti tas korteles, jie dar suteikdavo tam tikrą kredito limitą net beviltiškiausiems klientams, bet reklaminiam laikotarpiui pasibaigus kredito linija užsidarė amžiams, nes plačiąsias savo klientų mases L-vos bankai traktuoja kaip beviltiškus ir nepatikimus iš prigimties.

Taip gimė DEBETINĖ KORTELĖ, kuri yra ne kas kita kaip suvaržyta arba apribota kredito kortelė, kurios kredito „kanalą“ nuo nepatikimų, beviltiškų, nemokių klientų-lūzerių saugo banko SAUGOS KODAS.

Ką padarė emigrantai iš L-vos Jungtinėje Karalystėje? Jie įkišo lietuvišką debetinę kortelę į jai svetimą aplinką ir išprovokavo anglišką sistemą ir jos programą IŠ GODUMO VEIKTI PRIEŠ LIETUVIŠKĄ SISTEMĄ.

Supaprastintai tariant, angliška programa, norėdama atsiimti savo svarus, kurių nebuvo kortelės sąskaitoje, NULAUŽĖ lietuvišką saugos kodą ir patenkino angliško banko (mokėjimo sistemos) interesą, padarydama milžinišką žalą lietuviškai sistemai.

Kitaip tariant, vieno banko sistema „nesusimąstydama“ (o tiksliau programiškai „mąstydama“ apie savo interesą) apiplėšė kitą banką, kuris dabar negali nieko išsireikalauti atgal.

Tai nuostabus, neįtikėtinas atvejis, leidžiantis tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į ateitį, kai vis dažniau ir vis sunkiau prognozuojamais būdais sistemas ir programas bus galima išprovokuoti veikti viena prieš kitą ir – kartais – griauti ir žlugdyti jų pačių sukurtus barjerus, kuriais jos atsitveria nuo „nepatikimų ir pavojingų liaudies masių“ – savo klientų.