Šeštadienį, gruodžio 19 d., susijungė dvi kairiosios Lietuvos partijos – „Frontas“ ir Lietuvos socialistų partija. Vilniaus pedagoginio universiteto rūmuose įvykusiame šių partijų atstovų suvažiavime paskelbta apie naujos partijos – Socialistinio liaudies fronto (SLF) – įkūrimą. Jungiamajame suvažiavime dalyvavo 102 delegatai, kurie naujos partijos pirmininku be konkurencijos išrinko buvusį „Fronto“ lyderį Algirdą Paleckį. Pagal politinių partijų įstatymą partija turi turėti ne mažiau kaip 1000 narių. Delfi.lt Algirdas Paleckis tvirtino, kad jo vadovaujamoje organizacijoje yra apie 600 narių, panašiai tiek narių esą turi ir socialistai. „Fronto“ portale pranešama apie didesnius skaičius – „Fronto“ partija vienija apie 2600 narių, o Socialistų partija – virš 1000 narių.
Per suvažiavimą buvo priimtas partijos statutas, išrinkti partijos valdymo ir kontrolės organai. Partijos pavaduotojais pagal veiklos sritys išrinkti: R. Ūrbas (organizacinė veikla), M. Bugakovas (ideologijos klausimai), A. Zaleckas (viešoji veikla), J. Kozlovskis (jaunimo reikalai), V. Stančikas (ryšiai su užsienio partijomis). Susipažinkite ir kritiškai įvertinkite Socialistinio liaudies fronto (SLF) programą.
■ Pasaulinis kapitalizmas šiandien išgyvena didžiausią per visą pokario laikotarpį krizę. Savo chroniškas ligas jis eilinį kartą bando gydyti būtent socialistiniais vaistais. Atgyja tarptautinis kairiųjų partijų judėjimas. Žmonija ieško alternatyvos įsisenėjusiai kapitalizmo problemai spręsti. Nepaisant visų kartais gana rimtų ideologinių skirtumų tarp įvairių socialistinių srovių, tam tikro socializmo teorijos ir praktikos diskreditavimo, socializmo idėja visame pasaulyje įgauna naują kvėpavimą.
■ Tikėtis žmogiškų santykių ir socialinio teisingumo kapitalistinėje visuomenėje - iliuzija. Ši visuomenė atvirai išpažįsta kitą vertybę – pelną, kurį neša kuo didesnis vartojimas. Joje viskas yra prekė, net žmogiškas orumas ir kiti žmogiškieji veiksniai. „Demokratija“ ir „laisvė“ kapitalistinėje visuomenėje tėra demokratija ir laisve nedidelei privilegijuotai mažumai.
■ Kapitalo koncentravimas ir monopolizavimas, privačios nuosavybės raida suformavo transnacionalinių korporacijų pasaulį. Jo egzistavimo pagrindas - tai pirmiausia finansinio kapitalo tolesnė raida. Finansinės operacijos šiandien ženkliai lenkia realios prekybos apimtis. Susiformavo tarptautinis finansinis elitas su savo specifinėmis tarptautinėmis institucijomis. Šis finansinis elitas gina bei puoselėja savo kosmopolitinius, korporatyvinius interesus.
■ Kapitalizmui būdingos ir kitos esminės ydos: socialinis neteisingumas, chroniškas nedarbas, žmogaus nuvertinimas. Tradiciniai darbo išnaudojimo būdai pasipildo naujais. Išnaudojamos dvasinės, intelektualinės žmogaus galios, gilėja visuotinis žmonių susvetimėjimas ir susipriešinimas.
■ Matydami galimą aktyvų samdomosios jėgos pasipriešinimą, kapitalizmo apologetai diegia pasaulyje kraštutinę kapitalizmo valdymo formą – imperialistinį neofašizmą, paslėptą po gražiais liberalios demokratijos, laisvės ir kovos su terorizmu lozungais. Realiai po šia skraiste slypi žmogaus teisių ir laisvių ribojimas, karai dėl naujų rinkų, naftos ir kitų energetinių resursų, planetos ekologinės sistemos griovimas, jaunosios kartos demoralizavimas pigia masine kultūra.
■ Turime pripažinti, kad sparti technologinė plėtra, laisva pasaulinė prekyba ir nevaržomas kapitalo judėjimas – priemonės, kurios leidžia kapitalizmui vykdyti transformuotą neokolonijinę politiką, pakerta organizuotos darbo jėgos įtaką ir galią, todėl pirmaeiliu uždaviniu tampa aktyvus ir solidarus tarptautinės darbo jėgos konsolidavimas.
■ Sąlyginė dirbančiųjų gerovė Vakaruose, kuri šiuo metu yra demontuojama, turėjo ir kitas nematomas savo priežastis–šimtmečius trukusį kolonijinį besivystančiųjų šalių Pietuose ir Rytuose išnaudojimą, jų pigios darbo jėgos eksploatavimą ir planetos ekologinę sistemą alinantį besaikį gamtos niokojimą, laipsniškai įgaunantį negrįžtamąjį pobūdį. Buvo suformuotas taip vadinamas “auksinis milijardas” planetos gyventojų, kurių gyvenimo standartai ženkliai pranoksta likusios žmonijos dalies pragyvenimo lygį.
■ Iš čia išplaukia neišvengiama būtinybė pakeisti kapitalistinę sistemą socialistine.
■ Socializmas yra didžiausia grėsmė tiems, kas mąsto tik savanaudiškumo ir pelno kategorijomis. Socializmas kėlė ir kelia nerimą stambiojo kapitalo savininkams bei visiems, kas traktuoja žmogų kaip įrankį, kaip protingą gyvulį, kurį esą valdo tik baimė, alkis, godumas, pavydas ir kiti instinktai. Štai kodėl ši sistema visada piešiama juodomis spalvomis ir nuolat tapatinama su buvusios tarybinės valstybės veiksmais, kurie šiandien dar tebelaukia visapusiško ir bešališko istorijos vertinimo. Nėra prasmės slėpti, kad anoje valstybėje, ypač jos pradinėje stadijoje, buvo dabar sunkiai suvokiamų sprendimų. Tik nereikia neigti ir to, kad joje socialinio teisingumo būta kur kas daugiau nei šiuolaikiniame pasaulyje.
■ Septyniasdešimt metų gyvavusios tarybinės valstybės raidą turi nagrinėti ir įvertinti nešališki įvairių mokslo sričių žmonės. Mes neatsisakome aktyviai dalyvauti šioje veikloje, kuri tikrai tęsis ne vienus metus, bet objektyviai vertindami praeitį, kviečiame bendraminčius žvelgti pirmyn ir aktyviai įsijungti kuriant naują, socialiai teisingą, visuomenę.
■ Savo politinėje veikloje partija SLF vadovaujasi kūrybiškai plėtojama marksizmo teorija ir metodologija, vakarietiškos socialdemokratijos laimėjimais, teigiamais tarybinio socializmo pradais, civilizacijai naudingais kapitalistinės santvarkos pasiekimais, humaniškumo, lygiateisiškumo ir solidarumo principais. Šiandien partija SLF atstovauja privačiame, viešame bei valstybiniame sektoriuose samdomą fizinį ir protinį darbą dirbančiųjų interesams. Partija SLF gina smulkių ir vidutinių verslininkų teises. Nuolatinis jos rūpestis – visų socialiai remtinų žmonių problemos.
■ Savo programinių tikslų partija SLF sieks tik taikiais politinės kovos būdais, pasiremdama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei žmogaus teises ginančiais tarptautiniais aktais ir principais. Partijos SLF narius vienija bendra kova prieš kapitalistinę globalizaciją, kurią vertiname kaip dirbtinį projektą siekiant pasaulio valdymo, prieš karą ir militarizmą, prieš įvairiais pretekstais vykdomus socialinius ir demokratijos apribojimus. Vis daugiau faktų rodo, kad liberalusis vakarietiškos demokratijos modelis paverstas priemone, leidžiančia mažumai visomis prasmėmis diktuoti savo valią daugumai. Mes esame už liaudies demokratiją ir tradicines žmogiškąsias vertybes.
■ Socialiai teisingos visuomenės uždavinys yra sudaryti sąlygas kiekvienam dirbančiam žmogui būti laisvam, saugiam, neskurstančiam, sveikam, apsišvietusiam ir kūrybingam. Jaunimui būtina sukurti galimybes mokytis ir įsidarbinti. Dirbantiesiems turi būti užtikrintos deramos pajamos, senatvės pensininkams – ori senatvė, o dėl negalios negalintiems dirbti turi būti padedama integruotis į visuomenę.
■ Partija SLF pasirengusi įvairiems visuomeninių permainų įgyvendinimo keliams. Mes kovosime ir parlamente, ir už parlamento ribų.
■ Žvilgsnis į praeitį. Mes objektyviai vertiname kiekvieną mūsų valstybės istorinį etapą. Visi jie nuo Mindaugo laikų buvo reikšmingi ir savaip dramatiški. Ne vien šlovė ir didvyriai buvo mūsų valstybės istorijoje. Būta ilgų svetimųjų vergovės ir savųjų baudžiavos šimtmečių. Tarp Lietuvos elito ir jos vargingųjų sluoksnių amžiais tvyrojo politinė, moralinė, socialinė praraja.
■ Nevienareikšmiai atrodo ir 1940 – 1990 laikotarpis. Daliai Lietuvos gyventojų jis atnešė netektis. Kita dalis kūrė naują pasaulį, kuriame nebebus prievartos, išnaudojimo ir nelygybės. Smerkdami nusikaltimus žmogiškumui, turime pripažinti, kad per tuos dešimtmečius nutiesėme šimtus kilometrų puikiausių kelių, numelioravome du milijonus hektarų žemių, pastatėme gamyklas ir fabrikus, ”Mažeikių naftą” ir atominę elektrinę.... Buvome pamiršę, kas yra nedarbas, mokamas mokslas bei sveikatos apsauga. Žmonės turėjo socialinių garantijų. Kartu su kitomis tautomis sutriuškinome vieną iš žiauriausių pasaulio režimų – vokišką fašizmą.
■ Tai bendra mūsų istorijos dalis, tai dvi mūsų gyvenimo pusės, todėl kategoriškai atmetame norą supriešinti, suskaldyti gyventojus. Mūsų manymu, visi, kurių rankos suteptos civilių krauju, nesvarbu, kurioje barikadų pusėje jie buvo, turi atsakyti. Visa kita paliekame vertinti ateinančioms kartoms.
■ Dabartinė situacija. Nepriklausoma Lietuvos Respublika, 2004-aisiais metais tapusi Europos Sąjungos nare, tai šiuolaikinė lietuvių tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų valstybingumo forma. Ligi šiol vykdoma 1990 m. pradėta politika, mūsų nuomone, yra pragaištinga Lietuvos valstybei ir daugumai jos žmonių. Supriešinimo tarpusavyje, supriešinimo su kaimynais politika negali duoti teigiamų rezultatų.
■ Šalies piliečiai 1991 metais aiškiai pasisakė už Nepriklausomą demokratinę Lietuvą, tik niekada niekas jų neklausė, kokios socialinės santvarkos jie siekia. Prisidengę laisvės šūkiais, naujai iškeptieji mesijai apiplėšė liaudį, neteisėtai privatizuodami šalies turtą ir įtvirtindami laukinio kapitalizmo principus. Niekad nepripažinome ir nepripažinsime ekonominių nusikaltimų senaties, todėl manome, kad netesėtai pasisavintas turtas privalo būti grąžintas valstybei.
■ Pastarojo meto tikrovė rodo, jog Lietuvą ištikusios chroniškos ir vis gilėjančios socialinės santvarkos ir valstybės valdymo krizės tapo gilaus ir spartaus visuomenės degradavimo priežastimi. Valdžia – nutolusi ir vis tolstanti nuo žmonių – neįstengia pakeisti esamos situacijos, nes iš esmės nesugeba ir nesiima to daryti.
■ Valdžios politika skatina socialinį ir turtinį žmonių susiskaldymą, šiurkščiai pažeidžia socialinį teisingumą, ignoruoja nacionalinius šalies interesus ir žmogaus teises. Dvasinė šalies kultūra primityvėja. Dorovė tapo prekinio-piniginio totalitarizmo auka. Valstybinės institucijos vis labiau tarnauja nepelnytai praturtėjusiam visuomenės sluoksniui, atskirų grupuočių ekonominiams interesams.
■ Aklas bandymas primesti Lietuvai amerikietiškąjį ekonomikos vystymosi modelį, tikėjimas skelbiama utopine laisvosios rinkos koncepcija, aiškus ruošimasis galutinai privatizuoti švietimą ir sveikatos apsaugą, mūsų vertinumu yra įvardijami kaip nusikaltimai valstybei ir jos piliečiams.
■ Jau įprasta, kad Seimo nariai dažnai veikia nepaisydami rinkėjų valios. Įstatymų leidybos tvarka atvira korupcijai. Nėra efektyvios parlamentinės Vyriausybės veiklos kontrolės. Šalies Prezidentas valstybės valdyme atlieka tik simbolinį vaidmenį. Dėl viso to Seimo ir kitų valdžios institucijų autoritetas visuomenės akyse yra labai smukęs.
■ Ar gali įsivyrauti socialinė taika, savitarpio supratimas ir solidarumas visuomenėje, kurioje korupcijos ne mažėja, o daugėja, kur stambaus kapitalo grupuočių įtaka politikos bei biurokratijos elitui pranoko visas ribas, kur aplinkosauga ir teisėsauga baimingai tūpčioja prieš akivaizdžius įstatymo pažeidimus ir savivalę?
■ Dabartinis pasaulis su visomis jo vystymosi tendencijomis, problemomis ir prieštaravimais - tai galingas globalinis sūkurys, kuris į savo verpetą įtraukia visas šalis. Atsiriboti nuo šio proceso be esminių nuostolių savo civilizaciniam egzistavimui negali nė viena valstybė, nė viena tauta.
■ Globalizmo krizė. Deja, globalinis kapitalistinis pasaulis užkrėstas iracionalumo ir dehumanizavimo virusu, ir tai kelia labai rimtą pavojų tolimesniam žmonijos gyvavimui. Finansinių išteklių koncentracija pasaulio galingųjų saujelės rankose, jos įtaka visiems ekonominiams procesams, ekonomikos militarizavimas, visuotinis teršimas, tarpregioniniai ir etniniai prieštaravimai, badas plačiuose regionuose ir pavojingų ligų pandemijos, politinis terorizmas bei religinis fundamentalizmas, nuolatinis pragyvenimo brangimas, lokaliniai karai, dvasinis degradavimas, narkomanija, - visa tai byloja apie rimtą dabartinio vesternizuoto ir amerikonizuoto globalizmo krizę.
■ Globalinėje kapitalistinėje visuomenėje vykstant konkurencinei kovai didžioji smulkiųjų verslininkų dalis neišlaiko konkurencijos su monopolinėmis struktūromis, nuskursta bei papildo samdomųjų darbuotojų arba bedarbių gretas. Samdomi darbuotojai traktuojami kaip darbo jėga, o darbo jėga tampa elementaria preke, kurios kainą numuša arši globalinė konkurencija.
■ Kapitalistinėje visuomenėje glūdi gilus prieštaravimas tarp visuomeninio gamybos būdo (gamyboje dalyvauja visa visuomenė) ir siaurai kapitalistinio gamybos produkcijos pasisavinimo (kuomet pridėtinės vertės liūto dalį pasisavina maža visuomenės dalis – stambaus kapitalo savininkai). Kapitalas ne tik žiauriai konkuruoja šalies viduje – jis dalyvauja konkurencijoje pasauliniu mastu. Kapitalo grupuotės varžosi dėl naujų rinkų savo produkcijos pertekliui realizuoti ir dėl energetinių resursų. Finansinis kapitalas vykdo neregėto masto spekuliacijas, kuriu aukomis tampa milijonai žmonių visame pasaulyje. Čia slypi visų praūžusiųjų ir, matyt, būsimųjų karų priežastis bei globalinių ekonominių ir finansinių krizių šaknys.
■ Naujoji ideologija. Naujos globalinės tvarkos kūrimas, bandymai įtvirtinti pasaulinio masto vienpoliarinį autoritarizmą transformavosi į pavojingą pasaulinę nedarną. Aštrėja mūšis dėl žaliavų ir energijos išteklių, rinkų, ekologiškai pakenčiamos gyvenimo aplinkos, dėl pigios darbo jėgos ir t.t. Jau metas prabilti ne tik apie darbo žmonių, bet ir visos žmonijos išsigelbėjimą, apie naujos epochos ideologiją. Šios ideologijos pamatą galėtų sudaryti būtent nauja socialinė idėja, kuri praturtinta demokratinio, ekologinio ir etinio socializmo teiginiais. Alternatyva gana paprasta: arba pasaulis nublokš kapitalizmą, arba jis nugrims į Naujuosius Viduramžius ir tiesiog susinaikins.
■ Partija SLF aktyviai veiks ES struktūrose, propaguodama šias idėjas bei gindama šalies nacionalinius interesus ir Lietuvos piliečių gerovę. Mes kartu su Europos kairiosiomis jėgomis sieksime socialinės Europos Sąjungos, kurioje būtų įtvirtinta darbo, o ne kapitalo viršenybė. Šiais tikslais veiksmingai dalyvausime tarptautiniame kairiųjų judėjime.
■ Mes sieksime gerų ir draugiškų santykių su visomis valstybėmis, ypač su kaimyninėmis. Mes įsitikinę, kad Lietuvos saugumo pagrindas - nuoseklus ir pabrėžtinas neutralumas, nedalyvavimas jokiuose kariniuose blokuose. Mes už Lietuvos tarptautinių santykių demilitarizavimą, už bendrą kolektyvinę Europos saugumo sistemą, kurioje dalyvautų visų Europos regionų šalys, už aktyvią veiklą Jungtinėse Tautose.
■ Lietuvos saugumui užtikrinti pakanka negausios, pigios, mobilios profesionalios kariuomenės. Ji turėtų būti griežtai depolitizuota, drausminga ir gerai apmokyta. Siūlysime Seimui referendumu priimti Konstitucinį Aktą dėl Lietuvos neutraliteto. Tai ir būtų veiksmingiausias politinis šalies nepriklausomybės įtvirtinimo pamatas.
■ Partijos SLF strategija – demokratinio socializmo sukūrimas Lietuvoje. Siekdami šio tikslo ir ryžtingai atsiribodami nuo totalitarizmo teorijos ir praktikos, mes naują demokratinį socializmą suvokiame kaip pokapitalistinę visuomenę, o ne kaip vulgarų antikapitalizmą.
■ Mūsų pradinis tikslas – atkurti konstitucinę tvarką. Pagrindinis valstybės teisinis aktas privalo veikti visoje savo dvasioje ir visiems. Sieksime įgyvendinti valstybės valdymo reformą, kuri įtvirtintų piliečių pasitikėjimą.
■ Socialistinės visuomenės šerdis – socialinis teisingumas, kurį mes suprantame kaip teisingą santykį tarp žmogaus laisvės ir žmonių lygybės. Lygybė - tai laisvės pagrindas. Nelygybės sąlygomis dauguma žmonių negali laisvai valdyti savo gyvenimo. Tačiau lygybė be laisvės virsta lygiava, kuri nuvertina darbštų ir gabų žmogų. Mums tai nepriimtina.
■ Lietuvos valstybės ateitis privalo būti susieta su pažangiais ekonominiais, socialiniais, kultūriniais ir politiniais visuomenės pokyčiais.
■ Ekonomika. Socialinio teisingumo suderinimą su efektyviu ekonomikos vystymu gali užtikrinti 2 pagrindiniai politiniai – ekonominiai veiksniai: nuosavybės santykiai ir mokesčių sistema.
■ Nuosavybės santykiai. Klasikinės privačios nuosavybės dominavimas – tai istoriškai pereinamoji socialinio-ekonominio visuomenės gyvavimo forma. Kaip rodo Nepriklausomos Lietuvos patirtis, skubus ir aklas visuotinis turto privatizavimas sukėlė tik laikiną praturtėjimo iliuziją bei visuotinį susipriešinimą. Mūsų dienų ekonomika, kuri remiasi naujausiomis informacinėmis technologijomis, iš esmės keičia nuosavybės santykius. Intelektualiosios gamybos priemonės ir intelektualusis darbo produktas pagal savo prigimtį yra visuomeninio pobūdžio.
■ Keičiasi bei evoliucionuoja ir pati privati nuosavybė. Galima teigti, kad pačios privačios nuosavybės turinyje vyksta jos neigimo procesas.
■ Pirma. Privačios nuosavybės akcionavimas paskirsto pastarąją tarp šimtų ir tūkstančių smulkių akcininkų. Ir nors akcinių bendrovių valdyme dominuoja akcijų paketų savininkai vis dėlto šis reiškinys byloja apie tam tikrą privačios nuosavybės suvisuomeninimą.
■ Antra. Keičiasi smulkaus ir vidutinio verslo turinys. Tai jau ne tik privataus verslo sektorius, bet ir šiuolaikiniai kūrybiniai kolektyvai, dirbantys kooperacijos ir solidarumo principu.
■ Trečia. Nepaisant kai kurių tarptautinių ir nacionalinių institucijų brukamos neoliberalios ekonominės politikos, išvystytuose pasaulio kraštuose gilėja ir plečiasi valstybės ekonominis vaidmuo. Valstybė (žinoma, socialiai atsakinga) ne tik įstatymiškai reguliuoja privataus sektoriaus veiklą, bet ir dominuoja kaip nuosavybės santykių subjektas svarbiausiose postindustrinės visuomenės srityse (keliai, uostai, energetika, švietimas, sveikatos apsauga, mokslas, kultūra, gamtosauga ir t.t.).
■ Kita vertus, dabartinėje visuomenėje stiprėja ir tiesioginiai visuomeninės nuosavybės židiniai. Tai įvairūs kooperaciniai, municipaliniai, kolektyviniai ir kt. nuosavybiniai deriniai.
■ Deja, stambus kapitalas panaudoja visas aukščiau išvardintas tendencijas savo reikmėm ir savo įtakos visuomenei sustiprinimui. Priklausomai nuo socialinės politinės valdžios prigimties pati valstybė kapitalizmo sąlygomis vis dažniau tampa savotišku „kolektyviniu kapitalistu“, arba pataikaudama stambaus kapitalo ketinimams bei interesams, arba tiesiog pati tapdama įvairių verslo projektų subjektu ir pasidalindama pridėtinę vertę tarp savų biurokratų-kapitalistų bei įvairių oligarchinių struktūrų.
■ Dalinis kapitalistines ekonomikos socializavimas ir demokratizavimas nereiškia, kad kapitalizmas savaime, be socialinės kovos, evoliucijos būdu pereina į socializmą. Naujas demokratinis socializmas reikalauja aktyvios bei plačios darbo žmonių veiklos, teritorinės ir gamybinės savivaldos, politinės valdžios, ginančios ne kapitalo, o darbo interesus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes partija SLF parengs ir siūlys Seimui priimti nacionalizavimo įstatymą bei valstybinio sektoriaus plėtojimo planą.
■ Mokesčių sistema. Dabartinėmis sąlygomis mūsų nuostata tvirta: rinka turi būti valdoma ir ribojama, nes kitaip visada sąlygas diktuoja turtingieji – monopolistai, oligarchai ir pan. Mokesčių srityje, socialinės nelygybės minimizavimo tikslais ir atsižvelgiant į privačios nuosavybės socializavimo ir demokratizavimo tendencijas, mes sieksime:
• kapitalo ir darbo sąveikos procese sukurtą naują pridėtinę vertę teisingiau paskirstyti tarp kapitalo savininkų ir samdomųjų darbuotojų;
• padidinti stambaus pelno mokesčio tarifą ir sumažinti neapmokestinamąją pelno dalį;
• nustatyti progresinius tarifus pelnui ir gyventojų pajamų mokesčiui, atsižvelgiant į pelno ir pajamų dydį;
• pradedančias smulkaus ir vidutinio verslo įmones ekonomiškai pagristam laikui atleisti nuo pelno mokesčio, arba nustatyti mažesnį pelno mokesčio tarifą, kol jos pasieks šalies įmonių vidutinį pelningumo lygį;
• įvesti perteklinio turto mokestį daug nekilnojamojo turto sukaupusiems savininkams, atsižvelgiant į jo dydį ir naudojimo efektyvumą;
• įvesti padidintą akcizinį mokestį prabangos prekėms (limuzinams, jachtoms ir pan.), kurias išgali įsigyti daug uždirbantys asmenys;
• monopolinių bendrovių gautą viršpelnį dėl kainų didinimo apmokestinti maksimaliu procentiniu tarifu.
■ Partijos tikslas – kad mokesčiais ir įmokomis būtų socialiai perskirstoma sukurtos pridėtinės vertės ne mažiau kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse. Mes pasirengę įvesti progresinę mokesčių sistemą; sukurti smulkaus bei vidutinio verslo palaikymo, skatinimo, kūrimosi bei tikslinių subsidijų programas, supaprastinti buhalterinę apskaitą šiame verslo sektoriuje; perorientuoti Lietuvos ūkinius ryšius iš vienpusiškos provakarietiškos orientacijos į daugiau subalansuotą ir nacionalinius interesus atitinkančią ekonominę politiką; stiprinti šalies ūkio galias maksimaliai efektyviai panaudojant ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšas; skatinti eksportą ir pasiekti teigiamą jo balansą; riboti monopolijas ir visokeriopai ginti vartotojų interesus.
■ Socialinė sfera. Partijos SLF orientyras socialinėje sferoje - nemokamas mokslas bei nemokamas gydymas, valstybės dotuojamos komunalinių paslaugų ir visuomeninio transporto kainos, visuotinis užimtumas ir socialinis žmogaus saugumas. Jo laipsniško realizavimo sieksime remiantis šiais pagrindiniais principais:
- lygiateisė įvairių nuosavybės formų konkurencija, skatinanti didelį darbo našumą;
- socialiai orientuoto valstybės biudžeto sudarymas;
- socialinės politikos sektoriaus plėtojimas visoje vyriausybinės politikos sistemoje;
- profsąjungų ir darbo kolektyvų įjungimas į gamybos valdymą, perduodant jiems dalį valstybei priklausančių akcijų;
- įstatymiškai įteisinta visuomeninių ir pilietinių organizacijų, formuojančių ir realizuojančių valstybės socialinę politiką, veikla;
■ Partija SLF inicijuos Darbo kodekso pataisas, kuriomis valstybei bei privačiam sektoriui priklausančiose įmonėse būtų įtvirtinta asmeninė, teisinė ir materialinė darbdavio atsakomybė už samdomųjų darbuotojų teisių pažeidimą bei už sąmoningą kliudymą profsąjungų veiklai, taip pat palaikysime Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos iniciatyvą perkelti į nacionalinę teisę svarbiausius Europos socialinės chartijos reikalavimus – supaprastinti streikų skelbimo tvarką, didinti socialines išmokas ir užtikrinti darbdavių bei darbuotojų konsultavimą ir informavimą.
■ Socialinės sferos plėtotėje ypatingą svarbą įgauna žmonių santykiai su valstybe bei gamta ir nacionaliniai santykiai.
■ Žmogus ir valstybė. Valstybė mūsų nuomone turi reikštis kaip individo kūrybinio talento puoselėtoja bei garantas, ir sudaryti geresnes sąlygas ir galimybes individui atskleisti savo talentą, savo kūrybinę galią.
■ Partija SLF nepervertina valstybės vaidmens visuomenei ir žmogui. Valstybė nėra amžina bendro gyvenimo organizacinė forma. Tačiau kol egzistuoja valstybė, dar ilgai bus neišvengiama prievarta, kovojant su įvairiomis antivisuomeninio ir antisocialinio elgesio apraiškomis.
■ Partija SLF aktyviai skatins būtinas teisinės sistemos reformas, sieks sustiprinti visuomeninę teismų veiklos kontrolę, pakelti policijos ir prokuratūros darbuotojų prestižą ir atsakomybę, iš esmės gerinti jų veiklą ginant viešą interesą, dės pastangas įstatymiškai apginti teisėsaugos organų darbuotojų savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo politinių užsakymų.
■ Mūsų požiūris į valstybę paprastas ir aiškus: valstybė žmogui, o žmogus – valstybei.
■ Žmogus ir gamta. Negalima leisti rinkos stichijai komplikuoti šalies ekologinę situaciją vardan pelno siekimo. Švari gamtos aplinka – visos valstybės reikalas, tai – jos žmonių išlikimo, sveikatingumo ir kultūros rodiklis.
■ Ekologinei grėsmei sumažinti sukursime patikimą ekologinės stebėsenos sistemą, mokymo ir kultūros įstaigose išplėsime ekologijos specialistus parengimą bei ekologinių organizacijų ir savivaldybių įgaliojimus, suteikiant joms ekspertų ir kontrolierių teises veikiančiuose ir naujai statomuose ūkio objektuose.
■ Nacionaliniai santykiai. Nacionalinai santykiai turi būti grindžiami demokratija, visų tautybių žmonių lygybės principais. Partija SLF – už tautinių mažumų mokyklas, tarptautiniais aktais grįstą mažumų kalbos vartojimo bazę, jų informacinių bei kultūrinių poreikių tenkinimą. Valstybinių sienų režimas neturi kliudyti tautinių mažumų atstovams vykti į kaimyninėse šalyse esančias jų etnines tėvynes. Neleistina, kad šalyje susiformuotų lietuviškojo šovinizmo, tautinių mažumų separatizmo, rasizmo, fašizmo bei kitos nacionalistinės tendencijos.
■ Kultūra. Partija SLF gerbia visą mūsų krašto kultūrinį palikimą. Šis palikimas įtvirtina bendras tautines ir žmogiškąsias vertybes, tuo suteikdamas gyvybingą kūrybinę perspektyvą. Mes netapatiname menininko ar kultūros kūrėjo ideologinių ir politinių nuostatų su objektyvia jo meninio ar mokslinio palikimo verte. Ypatingai vertiname unikalumą išlaikantį kultūros indėlį. Mes - už meninės kūrybos laisvę ir talentų įvairovę, palikdami teisę skirtingam ir net konfliktiniam reiškinių vertinimui. Tačiau partija SLF labiausiai remia demokratines, humaniškąsias, liaudiškas kultūros apraiškas, ypač tas meninės kūrybos tendencijas, kurios turi gilias istorines šaknis.
■ Nepripažindamas administracinio ir ideologinio spaudimo kultūros darbuotojams, partija SLF priešinsis dvasinės ir materialinės Lietuvos tautų kultūros komercinimui, pasisakys už valstybės palaikomą demokratinės kultūros sistemos įtvirtinimą.
■ Mes matome dvi atsvaras dabartiniam kultūriniam, dvasiniam, doroviniam nuopuoliui, masiškai peršamai iš vakarų ir rytų antikultūrai. Pirmoji - tikrų nacionalinių kultūros vertybių kūrimas, jų skatinimas ir populiarinimas. Antroji - prasmingas valstybinis kultūros procesų reguliavimas įstatymais.
■ Švietimo sistema. Šiandien partija. mato pavojingas tendencijas šioje srityje. Pirma. Mažinama valstybės finansinė parama švietimo sistemai ir švietimo kaštai vis daugiau perkeliami ant pačių besilavinančių jaunuolių bei jų šeimų pečių. Antra. Švietimo sistemoje faktiškai formuojasi klasiniai barjerai, kuriais vykdoma socialinė atranka bei elitinis plataus pasaulėžiūrinio išsilavinimo pobūdis ir daugumai vietoj sisteminio išsilavinimo suteikiama tik siaura žmogų bukinanti specializacija. Trečia. Vyksta ir bendro išsilavinimo sistemos erozija, masiškas išsilavinimas pakeičiamas įvairiomis individualiojo lavinimosi formomis, kuriomis skatinimas tik verslumo bei pridėtinės vertės kūrimo gabumų formavimas.
■ Visa tai, mūsų manymu, kelia rimtą grėsmę Lietuvos ateičiai didėjančio konkurencingumo ir žinių bei mokslo reikšmės plėtojimo sąlygomis. Mokslo, kultūros ir švietimo srityje reikėtu vengti aklo Vakarų modelių kopijavimo. Būtina atidžiai ir neideologizuotai išanalizuoti istorinę šių visuomeninio gyvenimo sričių organizavimo ir vystymosi patirtį bei sugrįžti prie savos, nacionalines poreikius išsaugančios sistemos, kuri privalo būti pagrįsta šiuolaikinėmis technologijomis.
■ Mokslo ir studijų įstatymas turi būti pokoreguotas taip, kad užtikrintų švietimo ir mokslo demokratiškumą ir masiškumą bei prieinamumą visiems visuomenės sluoksniams.
■ Partija SLF reikalauja uždrausti viešą ir slaptą smurto, antihumanistinių bei ultraliberaliųjų tendencijų propagavimą vaikų bei jaunimo tarpe. Mes taip pat palaikysime žiniasklaidos vadavimąsi iš pelno interesų nelaisvės, kapitalo savininkų diktato.
■ Politika. Partija SLF. aiškiai nustatys atskirus savo politinės kovos etapus, kad kiekviename pakoreguotų savo taktiką, užsibrėžtų konkrečius tikslus bei numatytų galimus sąjungininkus.
■ Mes realiai ir pragmatiškai vertiname Lietuvoje susiklosčiusią socialinę, ekonominę, politinę situaciją ir pasirengę ilgam, sudėtingam darbui daugumos žmonių labui. Daug dėmesio skirsime ideologinei kovai, darbo žmonių švietimui, vienijimuisi, politinio sąmoningumo kėlimui. Sieksime plataus aljanso tarp dirbančiųjų, pažangiosios inteligentijos, vidutinės klasės, smulkiųjų ir vidutiniųjų verslininkų, tam, kad suburtume stiprią realią kairiąją demokratinę alternatyvą dabartinei kapitalo valdžiai.
■ Mes veiksime kovingai ir ryžtingai pirmiausia siekdami demokratizuoti politinį šalies gyvenimą suteikiant žodžiui „demokratija“ jo pradinę reikšmę – liaudies valdžia.
■ Įstatymiškai apribosime pinigų bei turto įtaką rinkimų kampanijų eigai, panaikinant rinkiminius užstatus bei skiriant kiekvienai rinkimuose dalyvaujančiai struktūrai iš valstybės biudžeto vienodą pinigų sumą taip sudarant joms lygias reklamines galimybes. Pasiūlysime išrinktų visų lygių deputatų atšaukimo mechanizmą bei supaprastintas referendumų organizavimo “iš apačios” sąlygas.
■ Partija SLF. taip pat pasisako už tiesioginius merų rinkimus bei Seimo narių skaičiaus sumažinimą.
■ Atvirai skelbdami, kad siekiame sukurti socialiai teisingą Lietuvą, mes gerai suprantame, kokie sunkumai ir rimti išbandymai, kokia aštri politinė kova mūsų laukia, kad teks atlaikyti įvairių reakcingų jėgų išpuolius. Mes tam pasirengę.
■ Socializmas – tai ne sustingusi, visiems laikams duota visuomenė, o vis tobulėjantis ir nuolat atsinaujinantis socialinis organizmas. Ekonomika ir technologijos yra šio proceso kūnas, švietimas, kultūra bei mokslas - jo protas, o piliečių kūrybiškas aktyvumas - jo širdis.
Šioje partijos SLF. programoje nedetalizuojame savo strateginių tikslų siekimo grafiko ir krypčių, nes tai taktikos, artimiausių veiksmų programų turinys, kurios paprastai skelbiamos prieš rinkimus arba ypatingais kriziniais atvejais.
