Šiuo metu (lapkričio 27-28 d) visoje Lietuvoje vyksta „Maisto banko“ akcija. „Maisto bankas kasmet lapkričio pabaigoje rengia akciją – prekybos centruose pirkėjus kviečia nupirkti maisto produktų ne tik sau, bet ir skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Daugelyje Europos šalių ši gerumo barometru vadinama akcija Lietuvoje šiemet vyks jau aštuntąjį kartą“, – rašoma organizatorių tinklapyje. Mano, paprasto žmogaus akimis, tai atrodo taip: milijonierių valdomų tarptautinių prekybos tinklų parduotuvėse („Maxima“, „Rimi“, „Iki“) stovi visuomeninių organizacijų nariai ir prašo ateinančių pirkėjų (o dauguma prekybos centrų pirkėjų – paprasti proletarai, vos suduriantys galą su galu) nupirkti maisto skurstantiems ir įdėti į „Maisto banko“ krepšelį.
Apskritai mintis altruistiškai padėti vargšams yra graži ir gera. Bet pasiskaitęs apie akciją, ėmiau nerimauti. Kaip supratau, dauguma „Maisto banko“ produktų atitenka valstybės išlaikytiniams, t.y. tiems, kurie yra išlaikomi mūsų pačių, paprastų samdomų darbuotojų, sąžiningai mokančių mokesčius ir neturinčių pinigų pertekliaus. Tuo tarpu mūsų sumokėti mokesčiai, mums visiškai to nenorint, nuteka kažkur į paramą verslui, o mus kviečia pirkti produktus, kurie tiesiogiai būtų skirti tiems, kam jų reikia. Iš karto prisiminiau anarchija.lt kadaise skaitytą vieno anarchisto mintį, kad demokratinėje mokesčių sistemoje kiekvienas turėtų pats nurodyti, kam nori skirti savo sumokamus mokesčius (švietimui, sveikatos apsaugai ir t.t.). Juk užtenka paskaičiuoti, kiek per mėnesį mes sumokame valstybei vien PVM mokesčio, kad kiltų klausimas – kaip valstybė, atimdama iš mūsų tokius milžiniškus pinigus, nesugeba išmaitinti tų 5500 vaikų, gyvenančių globos namuose.
Bala nematė tų mokesčių, tarkim, mes spjauname į neteisybę valdžioje ir leidžiame, kad mus toliau stumdytų ir apgaudinėtų. Tarkime, kad sąžiningai mokėdami mokesčius visgi norime padaryti gero – nupirkti maisto ir pamaitinti badaujančius (ironiška, bet pirkdamas maistą akcijai, tu taip pat sumokėsi PVM mokestį – 21% nuo galutinės kainos). Bet pažiūrėkime, kur vyksta „Maisto banko“ akcijos? Didžiuosiuose prekybos centruose. Kaip žinia, ten daugumos produktų savikaina yra maža, o antkainiai – dideli, kartais siekiantys net 1000% ir daugiau. Šis faktas puikiai atsiskleidžia per tokias akcijas, kaip „Juodasis Akropolio išpardavimas“ (berods tada įsigijau elektronikos pigiau nei už 20 Lt, kuri paprastai kainuoja apie 500 Lt, ir jie vis dar gavo pelną).
Kyla logiškas klausimas – jei „Maisto banko“ akcijai skirtą maistą perki didžiuosiuose prekybos centruose, tai ką tu labiau remi – stambųjį kapitalą, ar tuos žmones, kuriems perki tą maistą? Na tiesiog grynai matematiškai/ekonomiškai. Faktas, kad įmonių pelnas smarkiai didėja – žmonės, užuot pirkę maistą tik sau, nusiperka ir sau, ir akcijai (o vežimėliai, kiek mačiau apėjęs keletą prekybos centrų, pildėsi sparčiai).
Dar liūdniau darėsi pažiūrėjus į tuos, kuriuos skatino aukoti, o juokingiau – į tuos, kurie aukojo. Dauguma įeinančių į parduotuvę atrodė atstovaujantys tą sluoksnį, kuriam per krizę reikia ne tik materialinės paramos, bet ir darbo. O iš pirkusių akcijai maistą, be tų atvejų, kai pirko žmonės, kurių man tikrai buvo gaila (atrodantys tikrai neturtingai ir iš geros širdies bei ketinimų skiriantys dalį pinigų akcijai paremti), kai kurie kėlė juoką (pasakysiu brutaliai: riebūs buržujai su savo žmonelėmis, pripirkę produktų už, jiems atrodo, centus, ir nueinantys veido išraiška „Vai koks aš geras, lai nieks nedrįsta manęs daugiau teisti“).
Iš tiesų šioje akcijoje turbūt geriausi dalyviai yra tie, kurie stovi ir dalija lankstinukus bei skatina aukoti. Juk dauguma jų – aktyvūs visuomenininkai, jaunimas, kuris tuo užsiima tik geros valios vedamas. Jie negaili savo laiko, stovėdami po valandą ar daugiau prie parduotuvės įėjimo, dalydami lankstinukus ir robotiškai kartodami frazes „Sveiki, vyksta „Maisto banko“ akcija...“ Vis dėlto tikroji parama nueina ne ten, kur reikia, – pirkdami maistą alkstantiems, mes didiname parduotuvių apyvartą, o mokėdami PVM mokestį, mes remiame verslą, nuo to tik turtėja kapitalistai ir valdininkai,.
O kas būtų, jei visa ši minia aktyvių jaunuolių nueitų prie Seimo ir pareikalautų, kad mokesčiai keliautų ne į valdininkų bei verslininkų kišenes, o bent dalis jų būtų skiriama tiems, kam paramos iš tiesų reikia? Na, net jei gautų guminių kulkų bei ašarinių dujų, kaip jau buvo (dabar seimūnai, tarp kitko, turi ir vandens patranką), tai nauda, manau, būtų daug didesnė – turčiams būtų duotas ženklas, kad apačios nesileis stumdomos.
Kviesdamas 2008 m. akcijai, „Maisto bankas“ savo puslapyje rašė: „Daugelis mūsų mano, kad skurdo priežastis yra tinginystė bei silpna valia. Tačiau Lietuvoje nedarbas siekia 4,7 %, o skurde gyvena 18% gyventojų“. Šiemet akcijai skirtame puslapyje sakoma: „Daug kartų skelbta, kad šiais metais skurstančiųjų ir neprivalgančiųjų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus – šiandien skurdžiai gyvena beveik 620 tūkst. Lietuvos gyventojų“. Argi normalu, kad dirbantys neturi ko valgyti? Hm, ar kartais į tuos 620 tūkst. neįeina tų parduotuvių, kuriose vyksta akcijos, darbuotojai (pardavėjos, apsaugininkai)?
