Per 9 mėnesius Lietuvoje veikiantys bankai patyrė 1,371 mlrd. litų nuostolių. Tuo tarpu kapitalizmo logika teigia, kad daugiausia pinigų uždirba tie, kurie yra protingiausi ir kompetentingiausi. Taigi išeitų, kad itin blogi finansiniai rezultatai atspindi visišką tų įmonių vadovų ir jų patarėjų komandos nekompetentingumą. Bet taip atrodo tik man. Šalies vadovai ir toliau įdėmiai klauso „nevykėlių“ bankininkų. Rimanto Rudzkio („DnB Nord” banko, patyrusio 237,2 mln nuostolių, vyriausiojo analitiko), Gitano Nausėdos – SEB banko (942,8 mln. nuostolių) prezidento patarėjo ir Jekaterinos Rojakos („DnB Nord” grupės vyriausiosios ekonomistės) pavardės nuolat mirga žiniasklaidoje, jie dalina patarimus į kairę ir į dešinę. Nors jų nuopelnai, išreikšti skaičiais, gana abejotini, bet jie vis vien yra laukiami mūsų šalies vadovų kabinetuose.

Gal čia ir slepiasi staigaus šalies ūkio nuosmukio priežastis? Šiaip ar taip, tų žmonių darbo rezultatai – stulbinami blogi. Negi to nepakanka, kad imtume atsargiau žiūrėti į jų patarimus? Ar ne laikas ištarti: „Gerbiamieji, jūsų neatsakingi patarimai kainuoja pinigus, didelius pinigus“? Nežinau, kaip jūs, o mane jau vimdo nuo eilinių šalies gelbėjimo planų, kuriuos nuolat kurpia susikompromitavę žmonės.

Štai vakar vėl buvau „nudžiugintas“ – ponas Rudzkis pasiūlė sutaupyti dirbant tik keturias dienas per savaitę! Ekonominis stebuklas, tiesiog Kinijos šuolis, toli paliksiantis Kubiliaus proveržį! Taip ir norisi pasakyti: „Žmogau, atsipeikėk, prisimink, kad pinigai yra uždirbami, o ne sutaupomi“.

Štai dėl ko ir turime tokį nuosmukį – Kubilius su savo gauja vietoje to, kad leistų uždirbti, ėmė žiūrėti, kur čia galėtų sutaupyti ir iššvaistyti. Visa šalis ėmė mėgdžioti bankus nevykėlius. Todėl Kubiliaus proveržis vis labiau tampa panašus į proveržį vystykluose – bent jau pagal kvapą...

Bet to, kas akivaizdu man, neįžiūri šalies vadovai ir žiniasklaida. Propagandinė mašina įsisuko – visu greičiu jau reklamuojama keturių dienų darbo savaitė. Aišku, akivaizdžiai nutylint, kad tai reiškia penktadaliu sumenkusį atlyginimą. Belieka laukti, kol ateis G. Nausėda ir perspjaus R. Rudzkį – pasiūlys dirbti tik tris dienas per savaitę – taip dar daugiau sutaupysim. Kitas variantas – laukti, kol supykę žmonės galų gale ištars griežtą „Basta!” – gal tada tie „patarėjai” atsitokės.