Spalio 29 d., ketvirtadienį, nepolitinė piliečių asociacija „Jungtinis demokratinis judėjimas“ (JDJ) surengė nedidelius piketus prie didžiųjų Lietuvos miestų prokuratūrų. Kaip dažnai būna panašiose akcijose, Šiaulių pikete pasirodė Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio (VLNDS) atstovai su Mindaugu Murza priešakyje. Šįkart „murzininkai“ buvo sutikti priešiškai.  Radikaliais poelgiais pagarsėjęs šiaulietis Jonas Mileris užsipuolė vėliavą su stilizuota svastika laikantį vėliavnešį ir patį nacionaldarbininkų vadą. JDJ raištį mūvėjęs ir protesto plakatą užsikabinęs J. Mileris ėmė ne juokais grasinti rankose laikytomis šakėmis, tačiau jį nuramino greta stovėję bendraminčiai.

Supratęs, kad M. Murza nė neketina trauktis, J. Mileris pats pasiūlė bendraminčiams pasitraukti į kitą vietą – toliau nuo nacionalistų vėliavos. Paskui J. Milerį patraukė tik dalis protestuotojų, o likusieji JDJ nariai, nekreipdami dėmesio į „murzininkus“, liko stovėti kur stovėję. Paklaustas, kodėl atvyko į kito judėjimo surengtą mitingą, M. Murza sakėsi gavęs vieno JDJ nario pakvietimą. Jį užsipuolusiam J. Mileriui M. Murza pasiūlė pasigydyti nervus.

Anksčiau balotiravęsis į Seimą „Fronto“ partijos sąrašuose, o dabar užsirišęs JDJ raištį, J. Mileris nuo seno garsėja radikaliais politiniais veiksmais, itin primenančiais jaunų Rusijos nacionalbolševikų („nacbolų“) išpuolius. LR prezidentui R. Paksui priėmus patarėju Jurijų Borisovą, J. Mileris surengė šluotų dovanojimo akciją, per kurią mojavo šluotomis prezidentūroje. Prieš keletą metų jis buvo grandinėmis prisirakinęs prie Šiaulių apygardos administracinio pastato sienos. Taip jis protestavo dėl jam skirtos 500 litų baudos, kurią policija skyrė už pernelyg arti gatvės pastatytą paminklą, skirtą šalies vadovo Valdo Adamkaus šlepetėms. O 2008 m., prieš pat Seimo rinkimus, jis grandinėmis prisirakino prie įėjimo į Prezidentūros kanceliariją Vilniuje. Vis dėlto J. Mileris labiausiai mėgsta šakes. Su šakėmis jis yra protestavęs ir prie „Telekomo” būstinės, ir prie Šiaulių savivaldybės.