Rusija: milicininkai papirkti, saugumas gali daryti bet ką
Rusijos valdžia mobilizuoja pajėgas masiniams socialiniams maištams malšinti. 2008 m. rudenį pradėta kariuomenės reforma numatė žymiai sumažinti ir vidaus kariuomenės kontingentą (nuo 250 000 iki 190 000), tačiau Kremlius atšaukė šiuos planus ir netgi padidino milicijos darbuotojų skaičių. Be to, nuo šių metų pradžios Rusijos milicininkai ėmė gauti nemažas premijas. Paskatinta Kremliaus, Rusijos vidaus reikalų sistema sovietiniu pavyzdžiu ėmė skubiai formuoti „draugovininkų“ būrius – Savanorišką civilinės milicijos rezervą.
Tokį valdžios pasirengimą išprovokavo neramumai, kilę Tolimuosiuose Rytuose 2008 m. gruodį. Tada valdžia įvedė papildomus muitus importiniams automobiliams, ir liaudis išėjo į gatves. Šie įvykiai parodė, jog valdžia ne visada gali pasitikėti uniformuotų pareigūnų lojalumu. Primorės krašto milicijos viršininkas generolas Andrejus Nikolajevas ir jo kolega iš Amūro srities – generolas Jurijus Fokinas – neleido savo pavaldiniams atakuoti taikių demonstrantų. Kremliui teko skubiai lėktuvais iš Pamaskvės permesti specialiųjų pajėgų dalinį „Zubr“, kuris be gailesčio susidorojo su manifestuotojais.
Kad panašūs incidentai nepasikartotų, Kremlius savotiškai „papirkinėja“ jėgos struktūras. Beveik pusė Rusijos darbdavių jau gerokai sumažino darbuotojų atlyginimus, tačiau milicininkų atlyginimai, priešingai, – tik didėja. Vidutinė milicijos seržanto, turinčio 5 metų stažą, alga sudaro 11,3 tūkst. rublių, o dabar jis gali gauti priedą – nuo 8 iki 32 tūkst. rublių. Milicininkai patys kalba, kad tokios milžiniškos premijos skiriamos jiems už lojalumą valdžiai.
Aukščiausioji Rusijos valdžia didina ir specialiųjų tarnybų galią. Rusijos vyriausybė neseniai priėmė nutarimą, kuri leidžia specialiųjų tarnybų darbuotojams laisvai tikrinti gyventojų pašto siuntų turinį, nors tai prieštarauja šalies konstitucijai.
Latvija: saugumo policija ruošiasi represijoms
Masiniams neramumams, kurie, tikėtina, prasidės vėlų 2009 metų rudenį, kai prasidės šildymo sezonas, rengiasi ir Latvijos valdžia. Šios šalies specialiosios tarnybos prognozuoja socialinį sprogimą ir prašo padidinti jų įgaliojimus. Latvijos saugumo policijos vadovai nusiuntė vyriausybei Specialiųjų tarnybų įstatymo pataisas. Jose siūloma, kad daliai policininkų būtų suteikti įgaliojimai apklausti, kviesti į pokalbius ir gauti pasiaiškinimą iš kiekvieno įtarimą sukėlusio Latvijos piliečio. Projekte siūloma suteikti specialiųjų tarnybų darbuotojams teisę įspėti potencialų maištininką, kad šis užsiima neteisėta veikla ir gali būti nubaustas.
Saugumo policijos viršininkas Janis Reiniksas pareiškė: „Mūsų organizacijos užduotis – laiku identifikuoti rizikos faktorius ir pranešti policijos vadovybei apie galimus neramumus bei nesankcionuotus veiksmus, kurie gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Mes imamės prevencinių priemonių, kad užkirstume kelią tokiems veiksmams. Jei mes sužinosime, kad konkretūs asmenys ruošiasi kurstyti neramumus, mes turime turėti teisę izoliuoti juos nuo visuomenės“.
Latvijos specialiosios tarnybos mano, kad išplėtus jų įgaliojimus, būtų lengviau užkirsti kelią būsimiems socialiniams maištams. Apie žmogaus teisių pažeidimus Latvijos saugumiečiai neužsimena.
Lietuva: nėra pinigų net riaušėms malšinti
Tuo tarpu Lietuvos valdžia verkia, kad neturi pinigų net riaušėms malšinti. Lietuvos policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno manymu, nėra būtinybės sekti Latvijos saugumo policijos pavyzdžiu ir prašyti daugiau teisių bei įgaliojimų ruošiantis galimiems masiniams. Jis mano, kad „įstatymų šiam reikalui užtenka“, tačiau prašo valdžios skirti papildomai lėšų, kad būtų galima atstatyti specialiųjų priemonių resursus, išnaudotus malšinant riaušes sausį.
Komisaro nuomone, gali nutikti taip, jog prasidėjus naujoms riaušėms ar maištams policija pritrūks dujų, guminių kulkų ir kt. Iškart po sausio riaušių Vilniuje policijos departamentas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas lėšų specialiosioms priemonėms ir naujai technikai, tačiau pinigų skirta nebuvo.
Pasak Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pavaduotojo Anatolijaus Šumskio, labiausiai sumažėjusios dujinių granatų atsargos. Daug išnaudota ir kitokių dujinių užtaisų. Tik guminių kulkų VST dar turi daug, nes sausį jų sunaudojo nedaug. „Mes daugiau naudojome dujinius užtaisus. O gumines kulkas – policija“,- paaiškino VST vado pavaduotojas.
Ruošiantis galimiems neramumams VST reiktų įsigyti dujinių granatsvaidžių, smūgius atremiančių apsaugų. Pasak A.Šumskio, amžina tarnybos problema – vandensvaidžiai. „Jau penkerius metus bandom juos įsigyti, bet lėšų tam nėra. O sunkmečiu, manau, išvis nėra jokių šansų įsigyti šias mašinas“, – apgailestavo VST vado pavaduotojas.
