Vilniaus savivaldybė nutarė, kad leis mitinguoti prie Seimo rūmų tik tuomet, jei į mitingą rinksis ne daugiau kaip 300 žmonių. Tuo tarpu riaušėmis virtusio sausio 16 dienos mitingo prie Seimo rūmų organizatoriams grasinama teisminiu persekiojimu. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkui Artūrui Černiauskui Vilniaus apskrities 3-ajame policijos komisariate surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimo. Jam gali būti skirta bauda iki 2 tūkst. litų arba areštas iki 30 parų.

– Ar nebijote atsidurti už grotų todėl, kad organizavote riaušėmis virtusį mitingą prie Seimo rūmų?

– Už administracinius teisės pažeidimus numatyta ir tokia sankcija, bet visiškai nesijaučiame kalti. Tačiau tai spręs teismas. Jis gali ir nutraukti bylą.

– Ar nemanote, kad imtis prieš jus teisinių priemonių policiją skatina politikai?

– Susirinkimų įstatyme yra reikalavimas, kad jei renginys vyksta ne pagal numatytą scenarijų, reikia jį nutraukti. Iš tiesų, dalis žmonių po mūsų renginio pasiliko prie Seimo rūmų. Bet drausdami jiems taip daryti būtume tik šliūkštelėję žibalo į pradedančią įsiplieksti ugnį.

Prie parlamento budėję policijos pareigūnai žinojo mūsų mitingo scenarijų. Pamatę, kad vyksta nenumatyti dalykai, jie galėjo ir patys nutraukti renginį. Tačiau nieko panašaus nebuvo padaryta. Manėme, kad visi žmonės nuėjo prie Vyriausybės rūmų, ir negalėjome kontroliuoti, kas dėjosi prie Seimo. Policija turėjo neleisti apsiausti parlamento.

– Negi mitingų rengėjai nieko negali padaryti, kad būtų išvengta riaušių?

– Išnagrinėjome karčią sausio 16 dienos patirtį, išsiaiškinome, kokias padarėme klaidas. Ateityje stengsimės jų išvengti. Vis dėlto garantuoti viešąją tvarką privalo ne mitingų rengėjai, o teisėtvarkos struktūros. Kai ateityje rengsime mitingus, kalbėsime su šių struktūrų vadovais ir tarsimės, kaip išvengti nemalonių incidentų.

– Dabar Vilniaus savivaldybė ketina neleisti prie Seimo rūmų rengti jokių akcijų, jei į jas rinksis daugiau nei 300 žmonių. Kaip tokį reikalavimą vertina profesinės sąjungos?

– Vilniaus savivaldybės pozicija mažų mažiausiai keista. Ji jau nedavė leidimo studentų protesto akcijai ir dar kai kuriems kitiems renginiams. Prie Seimo rūmų visada rinkdavosi ne trys šimtai, o tūkstančiai žmonių ir nekildavo jokių problemų. Matyt, valdžia tiesiog išgąsdinta sausio 16 dienos įvykių ir dabar norėtų, kad jos politika nepatenkinti žmonės protestuotų kur nors Labanoro girioje.

– Valdžia ne tiktai griebėsi teisinių priemonių prieš mitingų rengėjus, bet ir daro nuolaidų. Pavyzdžiui, grąžintos mokesčių lengvatos smulkiesiems verslininkams, grasinusiems surinkti prie Seimo rūmų net 20 tūkstančių žmonių. Ar tai neįkvėpė ir jūsų naujoms protesto akcijoms?

– Iš tiesų, kai smulkieji verslininkai pagrasino išeiti į gatves, ūkio ministras Dainius Kreivys pasirašė su jais memorandumą, kuriuo įsipareigojo įvykdyti beveik visus jų reikalavimus. Mes taip pat iškėlėme kai kurių reikalavimų. Tačiau neseniai viena premjero patarėja pareiškė, kad Vyriausybė nesirengia su mumis net derėtis, nes visuomenėje negali būti jokių išskirtinių grupių. Tai stebina – smulkiųjų verslininkų reikalavimus patenkino, o su mumis net neketina derėtis.

– Gal Vyriausybės išgąstis jau praėjo, ir meduolį keičia botagas?

– Visos ankstesnės vyriausybės sėsdavo su mumis prie stalo, tardavosi ir drauge rasdavome abi derybų šalis tenkinančius sprendimus. Atsisakymas net sėstis prie stalo verčia mus manyti, jog reikia ne tik prašyti, bet ir dar ką nors daryti, kad su mumis valdžia imtų bent kalbėtis.

Mūsų reikalavimai nėra iš piršto laužti. Tai daugumos dirbančių žmonių reikalavimai. Nesakau, kad visi mūsų norai turėtų būti patenkinti, bet bent dalį jų būtina įvykdyti.

– Ar spausdami valdžią galite paskelbti net ir visuotinį streiką?

– Tokios galimybės neatmetame. Tai būtų kraštutinė priemonė, bet jos gali tekti griebtis ir Lietuvoje. Netrokštame rengti visuotinio streiko. Mes norėtume, kad jo neprireiktų. Reikia tik išgirsti mūsų reikalavimus ir į juos atsižvelgti. Bet jei dialogas su valdžia neįvyks, galimas ir visuotinio streiko scenarijus.

– Profesinės sąjungos nepritaria ir siūlymams liberalizuoti Darbo kodeksą. Bet verslo atstovai pateikia Danijos pavyzdį, kur darbdavys gali lengvai atleisti darbuotoją ir nemokėti jam kompensacijų. Gal vertėtų ir Lietuvai perimti danų patirtį?

– Danijoje sukurti privatūs nedarbo draudimo fondai, kuriems apie 90 proc. lėšų skiria valstybė, o kontroliuoja valdžia ir profesinės sąjungos. Darbo netekusiems žmonėms mokama iki 90 proc. ankstesnio atlyginimo dydžio pašalpa. Ir mokama ilgai – net iki 4 metų. Pirmuosius 6-12 mėnesių bedarbiui leidžiama darbo ieškotis savarankiškai. Vėliau jo kvalifikaciją atitinkantį darbą ima siūlyti fondas. Jei toks darbas atsiranda, jis privalo įsidarbinti, nes kitaip nedarbo pašalpos mokėjimas nutraukiamas.

Kalbėjosi Valdas Bartasevičius