Visą gruodį Graikija skendi ugnyje. Revoliucinės jaunimo minios užtvindė sirtakio, Olimpo dievų, Sokrato ir Aristotelio šalį. Priežastis, atrodo, paprasta: policija nužudė 15-metį moksleivį Alexandrosą-Andreasą Grigoropolousą. Ši žmogžudystė tapo reakcingos Karmanalio vyriausybės vykdomos „Naujosios Demokratijos“ kulminacija. Graikijos darbininkai ir jaunimas ištarė griežtą „Ne!“ dešiniųjų valdomai buržuazinei valstybei. Jų neišgąsdino nei policija, nei vandensvaidžiai, nei ašarinės dujos, nei ultradešiniųjų kastetai. NOW IS THE TIME FOR STREET FIGHTING MAN! Šie žodžiai tvyro ore visų miestų gatvėse: Atėnuose, Salonikuose, Pirėjuose, Patruose...
Stebėdami šiuos įvykius, daugelis prisimena 1968-uosius metus Paryžiuje. Atrodo, kad po 40 metų tiesiog atgijo 1968 m. gegužės įvykiai Prancūzijoje, perkelti į kitą šalį – Graikiją. Taip, ir tada, ir šiandien sukilimui vadovauja jaunimas. Ir Prancūzijoje, ir Graikijoje valdžia pasimetusi ir nežino ką daryti. Visi tarytum tik ir laukia, kol Karmanalis paskubomis susikraus lagaminus ir išskris į kokį nors Baden-Badeną, kaip savo laiku pasielgė generolas de Gaulle’is. Ir čia, ir ten baili oficiozinė komunistų partija, turinti nemenką įtaką, visaip smerkia „kaukėtus provokatorius“.
Panašumų iš tikrųjų daug. Vienas svarbiausių Graikijos sukilimo centrų yra Atėnų technikos universitetas, kaip prieš 40 metų buvo Sorbona. Tačiau graikai jau turėjo savo „Paryžiaus Gegužę“. Būtent Atėnų technikos universitete 1973 m. lapkričio 14 d. įsiplieskė sukilimas, nušlavęs fašistinį „juodųjų pulkininkų“ režimą. Taigi graikų „1968-ieji“ buvo 1973-aisiais. Tada irgi buvo pralietas jaunas kraujas. Sukilimą malšinę kareiviai tada nušovė 16-metį Diomedesą Komnenosą. 1973-aisiais buvo nužudyti 24 žmonės, beveik tūkstantis buvo sužeisti. Žuvusieji vėliau tapo didvyriais ir kankiniais.
Gal graikų jaunimas, praėjęs 1973-ųjų mėsmalę, jau įgijo patirties ir nebekartos senų klaidų. Pažiūrėsime, tačiau šiandienos įvykiai Graikijoje kol kas labai primena 1968-uosius Paryžiuje. Prisiminkime ir palyginkime.