Su „Komersanto“ („Коммерсантъ“) redakcija elektroniniu paštu susisiekė nuo teisėtvarkos organų besislapstantis pogromo prie Chimkų administracijos pastato organizatorius. Šio žmogaus vardas redakcijai nežinomas, žinoma tik tai, kad būtent jis vedė anarchistų ir „antifa“ aktyvistų koloną ir rėkavo per megafoną lozungus. Atsisakydamas atskleisti, kur šiuo metu yra, aktyvistas sutiko interneto chato režimu (stilistika išsaugota) atsakyti į „Ъ“ korespondento Olego Kašino klausimus.

Liepos 28 vakarą keli šimtai anarchistų ir „antifa“ judėjimo aktyvistų, protestuodami prieš Chimkų miško kirtimą, akmenimis išdaužė langus, aprašinėjo sienas užrašais „Išgelbėsim rusišką mišką“ ir apmėtė dūminiais užtaisais Chimkų administracijos pastatą (žr. liepos 29 d. „Ъ“ numerį). Milicijai nepavyko sulaikyti nė vieno protesto akcijos dalyvio, vėliau jų pėdsakai ataušo. Praėjus parai milicija sulaikė „antifa“ aktyvistus Alekseju Gaskarovą ir Maksimą Solopovą. Dėl administracijos užpuolimo Maskvos srities GUVD iškėlė jiems baudžiamąją bylą pagal Rusijos federacijos Baudžiamojo kodekso 213 str. („Chuliganizmas“).

 

– Laikraščiai rašė, kad akcijos dalyviai susirinko Trubnajos aikštėje eidami į koncertą ir iš ten išvyko į Chimkus. Ar tai buvo spontaniškas sprendimas, ar visi žinojo kur eis?

– Visi laukė kokio nors įvykių posūkio. Padėtis buvo be galo įtempta, visiems buvo akivaizdu, kad jų akyse bręsta kažkoks absoliutaus blogio vaisius, nenuskinti kurio būtų neatleistina. Visi laukė kokių nors įvykių.

– Bet vienas dalykas yra laukti, o kitas – pakilti ir eiti, be to, eiti taip, kad apie tai niekas nesužinotų – nei milicija, nei specialiosios tarnybos. Tai suteikia akstiną kalbėti apie provokaciją, apie jūsų ryšius su milicija ir pan.

– Bet koks, nors ir mažiausias koncertas, bet koks įvykis mums yra lyg karinė operacija. Žmones nuolat skerdžia, tai tikras karas, kuris tęsiasi daugelį metų. Jam visi nuolat pasiruošę. Iš tikro šis renginys nebuvo niekuo išsiskiriantis – akcija buvo taiki, mūsų niekas neskerdė ir nežudė.

– Tokio tikrumo nėra, bet nėra ir įspūdžio, kad įvyko kažkas tikrai antiįstatymiško. Mūsų šalyje susirinkimų ir kitokios laisvės reiškia tik klausimą – kam pakaks jėgų (tekste – žarnų, vert. past.) savo konstitucinėms teisėms apginti.

 

– Kaip teisingai įvardinti akcijos dalyvius? Antifašistai? Anarchistai?

– Mes kalbame ne apie kokią nors partiją ar organizaciją. Maskvoje gyvena sluoksnis žmonių, nežiūrinčių televizoriaus – juos galima vadinti blogeriais, subkultūrininkais, makjuzeriais („Apple“ kompiuterių vartotojais – „Ъ“) – kaip kam patinka. Tai tiesiog žmonės, kurie kitus aplenkė vienu žingsniu, žmonės, kurių kasdienybės normos yra kiek kitokios nei rodo „Pirmas kanalas“.

– Kiekvienas makjuzeris to trokšta J. Nes tie Pamaskvės vaikinai ir jų kolegos užkniso savo bukumu. Visi tie neišmušti sovietikai iš tikrųjų užkniso.

– Ar buvo iš anksto tariamasi suniokoti pastatą? Akcija atrodo labai gerai suplanuota.

– Velniai griebtų, ištisus šešerius metus mus skerdžia koncertuose. Maskvoje visus tuos metus vyko mirtinas karas – su sprogmenimis, snaiperiais, automobilių gaudynėmis ir kitkuo. Pasikartosiu, renginys Chimkuose nebuvo ypatingai sudėtingas ir jo nereikėjo kaip nors planuoti.

– Tiesiog norisi suprasti, kaip tai vyksta. Susirinkote: „Padarom?“ – „Padarom!“. Ar kaip nors kitaip?

– Blogai ir lūkesčiai – jie sukurti vieni kitiems.

 

– Ar akcija tikrai tęsėsi tik dvi tris minutes, apie kurias kalba GUVD?

– Videofilmas apie akciją trunka 9 minutes ir 40 sekundžių. Praktiškai tai visa akcija, ten nebuvo ko tuščiai vaikštinėti.

– Kaip jums pavyko pasprukti ir išvykti elektriniu traukiniu viso miesto akyse?

– Chimkai – judri stotis. Darbo dienomis aštuntą valandą vakaro traukiniai ten išvyksta kas dešimt minučių.

– Apmėtyti milicijos automobilius – kriminalinis nusikaltimas. Kas jus pastūmėjo sąmoningai padaryti kriminalinį nusikaltimą?

– Atsakysiu taip pat, kaip ir Chimkų vadovai: mišką kerta – skiedros lekia.

– O aš maniau, kad kalbate apie tuos „antifa“ judėjimo atstovus, kurie dabar sėdi tardymo izoliatoriuje.

– Žmonės, uždaryti tardymo izoliatoriuje, nepadarė jokių nusikaltimų, ir niekam nepavyks įrodyti priešingai, nes tikrai yra ne taip. Jie – įkaitai banditų rankose, todėl tikiuosi, kad bus išlaisvinti teismo salėje.

Šimtą kartų sakyta: juos areštavo, nes nieko kito areštuoti nepavyko. Tai visiems žinomi žmonės, jų telefonus turi visi žurnalistai, operatyviniai darbuotojai, kas tik nori. Chimkų milicijos vaikinai nesinaudoja internetu ir neseka tokių smulkmenų – jie sugrūdo į automobilius tuos, kuriuos pajėgė sugrūsti.

 

– Jūs turbūt supratote, kad šios akcijos jums neatleis – spaus, sodins ir taip toliau?

– O štai ims ir atleis. Nebuvo jokio kriminalinio nusikaltimo, net administraciniai nusikaltimai nėra akivaizdūs – nebuvo padegta, kūno sužalojimų irgi. Viską mums atleis, tegul Strelčenka (Chimkų apygardos administracijos vadovas – „Ъ”) nesijaudina.

– Viešoji nuomonė, normalūs žmonės valdžios aparate – visi, nuo namų šeimininkių iki generolų. Strelčenka ir jo vaikinai įklimpo taip giliai, kad norint nubausti šiuos žmones, nereikia nė sankcijos. Jie žlugę, nes atėjo iš devyniasdešimtųjų, tai banalūs banditai. Dabar tai nemadinga.

– Jūs nuolat pabrėžiate Strelčenką ir „Chimkų vaikinus“ – negi manote, kad federalinės jėgos struktūros šioje istorijoje nedalyvauja?

– Velniai griebtų, jei jie dalyvautų federalai, viskas atrodytų kur kas padoriau. Nebūtų tokių kvailysčių kaip teiginys „nusikaltėliai buvo sučiupti su įkalčiais“ ir pan. Federalai nedarytų tokių atvirų ir grubių pažeidimų. Kartu su chimkiečiais veikia ir Maskvos centras „E“ (ekstremizmo prevencija užsiimanti jėgos struktūra – vert. past.) – o jame dirba visiems žinomi psichopatai, ir čia nieko nepridursi.

– Žodžių junginys „rusiškas miškas“ ir slaviški rašmenys jūsų plakatuose kritikams davė pretekstą teigti, jog akciją surengė ne antifašistai, o kažkokie nacionalistai.

– Mūsų plakatai – tai postmodernistinis prasmių ir žodžių žaismas. Mes stileivos. Tegul niekam netikę žmonės aiškinasi ir masturbuojasi, jei jiems tai labiau patinka.

 

– Šiaip ar taip jūsų akcija atrodo pernelyg grubi, ar taip nemanote?

– Tie žmonės patys primeta bendravimo stilių. Jie macho, jie gerbia jėgą ir negerbia įstatymų, o o kai kuriuose sluoksniuose tai madinga, bet, velniai griebtų, šioje šalyje daugybė žmonių, kurie nori pažaisti pagal tokias taisykles! Jūs negerbiate įstatymų – mes irgi. Jūs mėgstate demonstruoti jėgą – palaukite, ir mes. Kiekvienas šioje visuomenėje turi teisę 15 minučių demonstruoti savo jėgą.

– Matau, kad mūsų šalis tuoj žengs ant naujos socialinės evoliucijos pakopos. Šiemet miesčionys pagaliau padarė atradimą, kad milicija mūsų šalyje – tai viso labo tik viena iš ginkluotų grupuočių. Ateityje bus dar daug svarbių atradimų. Klausimas, ar gudri pasirodys valdžia milijonams žmonių, kurie nustos tikėję televizoriumi.

– Miško jau senai nėra – velniop mišką! Trumpai tariant, tai karas prieš banditus. Mes visi užkibome ant žavaus Rembo stiliaus kabliuko: korumpuoti banditai, reideriai nacistai – kas gali būti įspūdingiau, kas gali būti gražiau? (reideriai – žmonės, jėga užiminėjantys įmones, vert. past.). Kaip komedijoje apie raumenis prisipumpavusius vyrus. Ši puiki istorija įgavo gražų tęsinį. Nusprendus iškirsti tą kvailą miško ruožą, pasireiškė kažkoks absoliutus blogis, išaiškėjo kažkokios nepagydomos ligos. Kažkas turėjo tapti sanitaru.

– Nekalbėkim apie teroristus. Chimkų incidento atveju mes nepalikome kritikams jokių šansų –viskas buvo pernelyg akivaizdu, mūsų oponentai buvo per daug blogi, kad bent užsimintų apie mūsų veiksmų neteisėtumą. Visos socialinės apklausos rodo, kad mūsų veiksmams pritaria daugiau nei 80 procentų žmonių. Apskritai mane pribloškė visuotinis pritarimas žmonių, sutiktų per akciją. Nė kiek neperdedu, buvau tiesiog priblokštas, kad visi – senutės, iš darbo grįžtantys vyrai, paaugliai, hopnikai – visi labai džiaugėsi.

Administracijos pastate nieko nebuvo, užtat piko valandą puslankiu prisirinko visa aikštė, visų veidai buvo džiaugsmingi. Tikra miesto šventė. O kai dar tik žygiavome iš stoties, iš visur plūdo geranoriai palydovai, rodantys, kur administracijos pastatas. Kai mūsų pirmosios eilės tarėsi, kur sukti, iš visų pusių iš karto sulėkdavo vietiniai – patarti ir parodyti kelią. Labai daug akcijos liudininkų patys prisijungė prie eisenos. Iš visur sklido pagyros žodžiai. Šiame mieste kiekvienas šuo žino, ką išdarinėja vietos administracija, tuo nieko nenustebinsi. Žmonės buvo labai patenkinti.

 

– Ar pažįstate miško gynėjų lyderą Jevgeniją Čirikovą ir ekologus, ginančius mišką mažiau radikaliais nei jūsų būdais?

– Čirikovos nepažįstu. Ekologija man svarbi, bet nenorėčiau leistis į asmenines smulkmenas.

– Jeigu dėl šios bylos atsidurtumėte kalėjime, kaip bandytumėte gintis?

– Visas procesas – pragariška fantasmagorija, didžiulis skandalas. Jei Chimkų teisėjas išsigąs ir ims krėsti kvailystes, bus ir Konstitucinis teismas, ir Haga – visas komplektas. Viskas per daug saldu ir gražu, jog tai praleistum.

– Bet žmonės vis tiek sės – tie du, kuriuos pagavo, dar kas nors – galbūt ir jūs.

– Kliedesiai, nesąmonė. Tada Rusija nematys nei TVF kreditų, nei jokių lengvatų.

– Pažadėjo Europos žmogaus teisių teismas ir Europos taryba. Bet esu įsitikinęs – viso to neprireiks, Kremliuje sėdi normalūs polittechnologai. Chimkų kliedesiai jiems per grubus darbas.

– O juk yra priešingai – patogu turėti priešą, kuris daužo langus ir milicininkus. Metų metus galima gauti biudžetinį finansavimą kovai su tokiu priešu.

– Vargiai. Juk jie ne kaimo nacistai ar kolūkio nacbolai. Tai jau istorija, visuomenės evoliucija, tai aukščiau už mus visus. Faktas, kad visa tai jau įvyko, todėl kolūkio mentams geriau pradėti aiškintis tuos dalykus ir nesikarščiuoti. Mes ir esame visuomenės evoliucija.

– Ar makjuzeriai, kaip jūs save vadinate, turi kokių nors santykių su milicija? Ar bendraujate su kuo nors iš milicijos ar specialiųjų tarnybų?

– Dalis mentų patys yra makjuzeriai ir blogeriai. Tokie veiks šiek tiek kitaip nei Chimkų vaikinai, kad ir kokius nurodymus gautų.

– Ar nebijote, kad būsite įtraukti į kažkieno žaidimą, kuriam nevadovaujate?

– Nepabijosiu patoso – tokį žaidimą žaidžia pati mūsų visuomenės istorija. Kai kam iš rimtų vyrų gali atrodyti, kad tai jis žaidžia tą žaidimą, bet iš tikro jį žaidžia istorija.

– Jeigu valdžia panaudos Chimkus kaip pretekstą tolesniam veržlių užveržimui, ar jausitės esą už tai atsakingi?

– Kažin ar taip atsitiks. Pernelyg groteskiškas epizodas, kad būtų imtasi federalinio masto represijų. Galas greičiau Strelčenkai, o ne mums.

Iš www.kommersant.ru vertė E. B.