Berlyno Humboldtų ir Laisvasis universitetai pavirto naktiniais klubais ir koncertų salėmis. Šį savaitgalį Berlyno universitetuose užsibarikadavę studentai švenčia 1 mėnesio sukaktį nuo okupacijos pradžios. Jau mėnesį daugiau nei 27 000 Vokietijos studentų neišeina iš savo aukštųjų mokyklų pastatų. Jie ten miega ir neleidžia vesti paskaitų okupuotoje teritorijoje. Iš viso šiuo metu okupuoti 81 Vokietijos, 11 Austrijos ir 5 Šveicarijos universitetai. Studentai reikalauja išlaikyti nemokamą mokslą ir užkirsti kelią aukštojo mokslo privatizacijai.
Pastatų okupacijos turi gilias tradicijas Vokietijos istorijoje. Protestuojantys studentai pasirinko savo himnu 1971 m. Vakarų Berlyno skvoterių dainą „Das ist unser Haus“. Ne visur pavyko „išjungti“ visą universitetą ir ilgai jį išlaikyti. Daugeliu atveju okupuojamas tik vienas pastatas su pagrindine auditorija, kuri visur vadinama vienodai – „Audimax“. Pvz., Humboldtuose okupantai kontroliuoja 3 aukštus aplink savo „Audimax“. Taip vokiečių kalboje atsirado naujas žodis – „audimaxistas“. Tai yra studentas, kuris protestuodamas užsibarikadavo didžiausioje auditorijoje ir neišeina.
Vieni okupantai miega miegmaišiuose, kiti palapinėse. Beveik kiekvieną vakarą vyksta koncertai. Organizuojamos paskaitos, kurios labai primena Lietuvoje veikiantį Laisvąjį universitetą. Bendras maistas, bendras alus, bendros cigaretės, bendri pinigai. Totali brolybė. Po visą universitetą mėtosi mobilieji telefonai, nešiojami kompiuteriai, pinigai, drabužiai, ant palangių džiovinamos kojinės – jokių vagysčių. Daugelis studentų po okupuotą teritoriją vaikšto basi. Humboldtų universitete santykinai tikrai nedidelė studentų grupė bando įtikinti kolegas oficialiai pervadinti „okupacijas“ į „komunistines komunas“. Studentai musulmonai rašo ant sienų citatas iš Korano, iš kurių vienareikšmiškai seka, kad Alachas ir pranašas Muchamedas kategoriškai pasisako už nemokamą mokslą, o Vokietijos Krikščionių demokratų vyriausybė amžinai degs pragare.
Klesti revoliucinis turizmas. Kiekvieną dieną per vakarinį Berlyno okupantų susirinkimą susipažįstame su atvykusiais okupantais iš kitų universitetų. Nuolat svečiuojasi žmonės iš Vienos, Ciuricho, Miuncheno, Hanoverio, Bonos, Kelno, Bremeno, Londono. 97 okupuoti universitetai tapo savotišku nemokamu viešbučių tinklu. Kiekviename mieste esi laukiamas kaip brolis, kurio jau keletą metų nebuvo namuose.
Beje, tiek Berlyno Laisvajame, tiek ir Humboldtų universitete jau apsigyveno keli benamiai, kuriems yra apie 45 metus. Ir vienur, ir kitur studentai demokratiškai nubalsavo, kad benamius reikia palikti gyventi universiteto auditorijose ir nemokamai maitinti. Aš buvau už jų išvarymą, bet dauguma laikosi nuomonės, kad tikras marksistas negali žiemą išvaryti į lauką žmogų, kuriam nėra kur eiti. Auditorijų užteks visiems.
Humboldtų universiteto rektoratas pritaria studentų streikui ir trijų aukštų okupacijai, tuo tarpu Laisvojo universiteto rektorius Dieteris Lenzenas atvirai konfliktuoja su okupantais, kuo, beje, tik kelia pavojų sau pačiam. Niekada nežinai, kuris studentas apibarstys tave miltais. Universiteto teritorijoje jį nuolat lydi du apsaugos darbuotojai. Iš 17 provincijos universitetų studentus jau bandė išvaryti policija, tačiau tokia priemonė neveiksminga – už kelių valandų studentai pakartotinai okupuoja pastatą. Berlyne per visą mėnesį policija nė karto neišdrįso imtis jėgos. Tikimasi, kad policija gali įsiveržti į Laisvąjį universitetą gruodžio 23 arba 24 dieną, kai dauguma studentų grįš namo, kad atšvęstų Kalėdas kartu su tėvais. Toks žingsnis iš valdančiųjų krikščionių demokratų pusės būtų ypatingai neetiškas.
Daug laiko okupantai praleidžia savo komitetuose ir darbo grupėse. Veikia techninės (virtuvės, koncertų, švaros) ir teminės darbo grupės. Veikia ir išsilavinimo kokybės darbo grupė. Ji aktyviai dalyvauja diskusijoje su mokamo mokslo šalininkais. Tradicinis argumentas už mokamą mokslą – JAV jis yra mokamas, o JAV universitetai – geriausi pasaulyje. Okupantai laikosi nuomonės, kad tai mitas. Pagal JAV Nacionalinio raštingumo instituto duomenis, apie 23 milijonų suaugusių amerikiečių yra neraštingi, o 44 milijonai turi žemiausią raštingumo lygmenį. Šiame kontekste pasaka apie JAV universitetų pranašumą prieš Vokietijos skamba absurdiškai. Rusai pradėjo skelbti naują Pasaulio universitetų reitingą, pagal kurį Maskvos universitetas pagal mokslinių tyrimų kokybę lenkia Harvardą – atėjo metas savo reitingą sukurti ir vokiečiams.
Kiekvieną dieną rengiamas okupantų susirinkimas, į kurį ateina 200-300 universitete gyvenančių studentų. Kas savaitę susirenka visų universiteto studentų asamblėja, kuri renkasi Berlyno Laisvojo unicersiteto valgykloje, nes jokioje auditorijoje negali tilpti 5000 žmonių. Kas dvi savaites vyksta Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos okupuotų universitetų Koordinacinės Tarybos posėdžiai. Tačiau vokiečių studentai, kaip ir skruzdėlės, neturi lyderių – viską organizuoja Tautos Dvasia. Niekas neduoda jokių nurodymų, bet kiekvienas okupantas žino, ką jis turi daryti, kaip jam teisėtai priešintis policijai, ką jam užrašyti ant sienos.
Įdomiausia, kad Berlyne studentai jau seniai pasiekė savo tikslą – Berlyno žemės vyriausybė (Vokietijoje švietimo politika perduota žemėms) jau keletą kartų prisiekė padėjusi rankas ant Biblijos, kad mokslas šioje žemėje nebus niekada apmokestintas. Tačiau studentai tęsia okupaciją iš solidarumo su kitomis žemėmis.
Stanislovas Tomas yra Berlyno, Paryžiaus ir Londono universitetų doktorantas
