Jei tikėtume statistika ir kai kuriomis profsąjungomis, tai Lietuvoje šiuo metu klesti samdytojų ir samdinių santarvė. Darbuotojai gauna sotų atlyginimą ir yra patenkinti. Ir tik viena Lietuvos įmonė iškrenta iš šio konteksto – tai Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“. Statistika teigia, kad per 2009 m. šalyje vyko penki streikai ir visi – „Autrolyje”. Statistika teigia, kad streikuose dalyvavo 492 darbuotojai, o bendras nedarbo laikas sudaro 452 darbo dienas. Na, su statistika galima būtų ir pasiginčyti, juk kitų streikavusių įmonių administracijos greičiausiai nuslėpė savo nesugebėjimą susitarti su darbuotojais ir statistikai nesiuntė savo gėdos įrodymų.
„Autrolyje“ viskas kitaip. Beje, konfliktas dar nepasibaigęs – teismai nagrinėja šios įmonės streiko teisėtumą. Maištinga profsąjunga laukia teismo sprendimo ir telkia gretas. O administracija darbuojasi iš peties. Konfliktas kilo, nes administracija pasiūlė 12 procentų sumažinti atlyginimus. Be to, administracija nepasitenkino atlyginimų sumažinimu ir ėmėsi darbuotojų atleidimų. Atleisti, žinoma, buvo stengiamasi maištingos profsąjungos narius.
Įmonės administracija kovoje su darbuotojais naudoja savitą „viešųjų ryšių” taktiką – neseniai ji žiniasklaidoje skundėsi, jog planuojami atleisti darbuotojai ėmė masiškai sirgti. Profsąjungos pozicija kiek žemiškesnė – ji kaltina administraciją neteisėtais atleidimais ir padeda atleistiesiems surinkti teismui reikalingus dokumentus.
Kita viešųjų ryšių akcija „Linčo teismas“ Lietuvos žiniasklaidoje prasidėjo visiškai neseniai. „Autrolio” administracija paskleidė informaciją, kad profsąjunga neva grasina linčo teismu streikui nepritariantiems bendrovės darbuotojams. Pranešama, jog „Autrolio“ generalinis direktorius Mindaugas Legas kaltina troleibusų vairuotojų profsąjungos pirmininką Petrą Balčaitį tuo, kad šis:
1. Skelbimų lentoje įspėja streikuose nedalyvausiančius darbuotojus, kad jei „nesusipratėlių“, tai yra nestreikuosiančių darbuotojų, atsirastų, „jie būtų viešai kerpami plikai“, o galvos „būtų ženklinamos nenuplaunamais dažais“.
2. Grasina, kad jeigu to nepakaktų, žmonės neva gali būti nubausti iki 500 litų baudomis arba dar blogiau, jiems gresia baudžiamoji atsakomybė – iki vienerių metų lygtinai.
3. Ragina neteisėtai atimti administracijos darbuotojų laisvę, tai yra streiko metu juos siūloma rakinti prie stulpų ir ant kaklo kabinti lenteles su užrašais.
Šiaip esu girdėjęs, kad streikininkai, susidūrę su streiklaužiais, tampa labai išradingi. Darbiniuose konfliktuose pasitaiko ir smurto. Pats pažįstu žmogų, teistą už tai, kad metaliniu vamzdžiu suknežino galvą savo darbdaviui, pusmetį nemokėjusiam atlyginimo. Jis – labai rimtas ir padorus žmogus vardu Vytautas, net ir atlikęs bausmę nelabai supranta, ką blogo padarė. Anot jo, jei ši siurbėlė nebūtų pamokyta, būtų toliau tyčiojusi iš žmonių.
Na bet tai lyrinis nukrypimas – grįžkime prie „Autrolio”. Lietuvos žiniasklaidoje išplatintuose pranešimuose apie linčo teismą nustebino žurnalistikos trūkumas – visiškai nebuvo kitos pusės nuomonės. Lyg ir rašoma, kad „Autrolio” administracija kreipėsi į teisėsaugą, bet nėra jokios užuominos apie kokius nors pareigūnų veiksmus. O juk net į Bubiliaus sapnus apie galimas riaušes mūsų teisėsauga paprastai noriai atsiliepia ir žvaliai raportuoja: „Guminės kulkos ir tarnybiniai šunys – dvikojai ir keturkojai – paruošti!“ O čia – tyla. Tai gal nėra ką tirti ?
Palikime šią mįslę „Autrolio” viešųjų ryšių specialistams. Jie jau išplatino vienos konflikto pusės informaciją, tad į kilusius klausimus atsakymų pamėginau ieškoti pas tą „Autrolio” generalinio taip nemėgiamą Petrą Balčaitį. Paprašiau jį pakomentuoti situaciją. Jis labai nenustebo. Tiesa, apie teisėsaugos tyrimą pasakyti neturėjo ką, nes jam tai buvo staigmena. Nei apie administracijos kreipimąsį į teisėsaugą, nei apie publikaciją jis nieko nežinojo. Jo nuomone, tai dar vienas administracijos bandymas diskredituoti profsąjungą ir jį asmeniškai. Anot jo, dar vienas streikas įmonėje galimas tik tada, jei teismas panaikins draudimą tai daryti. O administracija išsigando profsąjungos skelbimų lentoje pakabinto paprasčiausio literatūros kūrinio, kuriame aprašoma tai, kas įmonėje nevyksta.
Taigi šį žurnalistinį tyrimą teko pabaigti jo nė nepradėjus. „Autrolio” admininistracijos elgesys labai primena patarlę „Pats muša, pats rėkia”. Atrodo, profsąjungai pavyko taikliai tuo pasinaudoti.
Pridedame atsišaukimą „Dėl ateities streikų vykdymo tvarkos“ ir KTVPS pirmininko Petro Balčaičio komentarą:
Informacija paremta (1) Lietuvos Respublikoje galiojančią teisine baze, įtvirtinančia daugumos teisę priversti mažumą paklusti daugumos valiai ir (2) išvadomis apie nuslopinto troleibusų vairuotojų streiko vykdymo metodiką.
Esant daugumos pritarimui būsimiems troleibusų vairuotojų streikams, visi streiko dalyviai bus aprūpinti atitinkamais instrumentais, kurių pagalba bus galima suprantamai, greitai ir efektyviai paaiškinti, jog streiklaužiu būti neapsimoka, nes tokiu atveju pirmiausiai yra kenkiama sau pačiam.
Jei ketinančių streiklaužiauti „nesupratėlių“ vis dėl to atsirastų, jie būtų viešai kerpami plikai, o nušvitusios puodynės būtų ženklinamos nenuplaunamais dažais užrašu „Aš streiklaužys“
Jei ir to nepakaktų, būtų pritaikytos (arba komplekse, arba atskirai) kitos greito veikimo aiškinamosios priemonės, Administracinių teisės pažeidimų kodekse įvertintos ne didesnėmis kaip 500 Lt dydžio baudomis, o Baudžiamajame kodekse – ne daugiau kaip VIENAIS metais lygtinai.
Maršrutų viršininkai ar kitokio raugo vadovai, panorę streiko metu nesankcionuotai pasivaikščioti po streiko teritoriją, nebūtų maloniai palydėti, kaip rugsėjo 10-ąją Algirdas Širvinskas, o vietoje būtų rakinami prie artimiausių stulpų ir žymimi ant kaklo kabinamomis lentelėmis su užrašu „Aš viršininkas“.
Geriau, kad šito neprireiktų. Bet jeigu reikėtų – niekas neturėtų teisės sakyti, kad to nežinojo.
P.S. Kūrinėlio „DĖL ATEITIES STREIKŲ VYKDYMO TVARKOS“ atsiradimą paskatino ir faktai, kad (1) naktį prieš 2009-08-17 dienos įspėjamąjį streiką visi troleibusai, su kurių vairuotojais buvo susitarta, jog jie bus streiklaužiai, buvo išvaryti iš įmonės teritorijos ir pastatyti gretimai esančioje gatvėje, o streiklaužiaujantys vairuotojai buvo vežami iki jų įmonės ir vadovų asmeniniu transportu, kad (2) naktį prieš 2009-08-24 dienos neterminuotą streiką visi troleibusai, su kurių vairuotojai buvo susitarta, jog jie bus streiklaužiai, buvo išslapstyti įvairiose Kauno miesto vietose, dalį iš jų pastatant netgi UAB „Kauno autobusai“ teritorijoje, o streiklaužiaujantys vairuotojai buvo išvežioti įmonės ir vadovų asmeniniu transportu prieš 2 valandas iki darbo pradžios, bei (3) išvada, kad šie faktai yra akivaizdus įrodymas, jog „KITA BARIKADŲ PUSĖ“ manė (ar buvo įsitikinusi), kad streiko dalyviai su streiklaužiais (neatribojimo vienus nuo kitų atveju) turėtų elgtis taip, kaip priderėtų, t.y. panašiai kaip aprašyta.
KTVPS pirmininkas
Petras Balčaitis
