2009 m. lapkričio 30 d. bado akciją prie Latvijos vyriausybės pastato paskelbė 39 metų Valmieros gyventojas Gintsas Gaikensas. Šitaip jis nusprendė protestuoti prieš spartų bedarbystės didėjimą ir valdžios vykdomą socialinį genocidą. G. Gaikensas reikalauja neatidėliotinų priemonių prieš bedarbystę, mažoritarinės rinkimų sistemos ir Seimo bei vyriausybės atsistatydinimo. Netrukus prie jo prisijungė dar keletas aktyvistų. Šiandien Laisvės gatvėje jau stovi 5 palapines, čia susikūrė savotiška badautojų „komuna“ su savo taisyklėmis. Bado streikininkai yra labai įvairūs: tai bedarbiai Gintsas ir Genadijus, teologijos studentai Didzis ir Janis, benamis Laimonis, verslininkas Nursas, keletas musulmonų tikėjimo atstovų.

Bedarbis G. Gaikensas sakė: „Galbūt visiškai nusilpsiu ir mane išveš į ligoninę. Tačiau tikiuosi, kad čia pradės rinktis daugiau žmonių, kurie ateis ir protestuoti, ir siūlyti konkrečius sprendimus. Krizės sąlygomis būtini nestandartiniai sprendimai, deja, vyriausybė negali jų priimti. Esu įsitikinęs, kad mano protestas yra paskutinė išeitis. Galiu susirgti ir net mirti, bet noriu paskatinti visuomenę, kad ji nebūtų tokia apsiblaususi ir apatiška.“

Verslininkas Nursas aiškino: „Jei dauguma latvių galvos, kad mes nieko nepasieksim, tada iš tikro nieko nepasieksim. Tokį mąstymą reiktų kuo greičiau keisti. Pokyčiai mūsų šalyje prasidės tik tada, kai palapinės stovės nuo VEF poilsio centro iki Laisvės paminklo.“

Badautojai nesupranta, kodėl žmonės nekovoja už savo teises ir rodo mažai aktyvumo. „Latvijoje yra apie 10 000 bedarbių, ir jeigu jie visi būtų čia, vyriausybė būtų priversta kažką daryti“, – sako Gintsas. Nursas irgi nustebęs, kad po nakties pastatyta tik viena palapinė. „Jeigu čia būtų visi, kuriems skauda širdį šioje žemėje, tada gal kas nors ir pasikeistų“, –  apgailestauja Nursas. Vis dėlto žmonės rūpinasi badautojais – atneša karšto vandens, užklotų ir visaip stengiasi jiems padėti.