Šiais mokslo metais Vilniuje tradiciškai būdavo rengiami 2 Laisvojo universiteto (LUNI) užsiėmimai per savaitę. Tačiau kitą savaitę įvyks kaip niekad daug LUNI paskaitų Vilniuje – net 5-ios, t.y. kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Tikras LUNI maratonas! Pirmadienį, lapkričio 30 d., Ugnė Marija Andrijauskaitė pasakos apie mūsų mitybos įpročių poveikį gamtai; antradienį, gruodžio 1 d., su Charlesu Wolfsonu diskutuosime apie nevykusį neoliberalizmo eksperimentą Lietuvoje; trečiadienį, gruodžio 2 d., su Egidija Laumenskaite mokysimės neprarasti vidinės stiprybės – kalbėsimės apie jogą ir meditaciją; ketvirtadienį, gruodžio 3 d., kartu su Lina Rutkauskaite susipažinsime su visame pasaulyje kontraversiškai vertinamu socialiniu reiškiniu – skinhedų (skustagalvių) judėjimu. LUNI paskaitų maratoną užbaigs penktadienį, gruodžio 4 d., įvyksianti filmo „Štai kaip atrodo demokratija“ („This is how democracy looks like“, 2000) peržiūra ir diskusijos apie 1999-ųjų įvykius Sietle bei socialinės kovos reikšmę.

Lapkričio 30 d., pirmadienį, 18:00 val., Labdarių infošope, Labdarių g. 3-18.

Ugnė Marija Andrijauskaitė – anarchistė, veganė, judėjimo už gyvūnų teises aktyvistė, iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises!“ narė – kalbės apie žmonių mitybos įpročius ir šių įpročių žalą aplinkai. Tai bus jau trečioji paskaita Laisvajame universitete, susijusi su gyvūnų teisėmis ir veganišku gyvenimo būdu.

JTO duomenims, tik 8 proc. pasaulyje suvartojamos mėsos yra gaunama iš gyvūnų, kurie ganosi ganyklose ir kuriems nėra auginamas specialus pašaras. Taigi gyvūninės kilmės produktų vartojimas reiškia ir didesnį energijos resursų naudojimą. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Visam šiam didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, jiems transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Daug efektyviau, ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.

Be to, mitybos specialistai praneša ir medicininiais tyrimais įrodo, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieną dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis).2003 metais Graikijoje atliktas išsamus tyrimas parodė, kad net ir maži tokio maisto kiekiai padidina ligų riziką, o vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, grūdai ir alyvuogių aliejus buvo susieti su mažesniu sergamumu. Įrodyta, kad su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie maitinasi intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių nuodingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose Tad ar ne laikas leisti savo kūnui, Žemei ir gyvūnams lengviau atsikvėpti ir liautis remti agresyvią gyvulininkystės pramonę, retoriškai klausia lektorė ir kviečia į diskusiją, kuri galimai paneigs nemažai mitų apie ekologiją.

Charles Woolfson. Nepavykęs Lietuvos neoliberalizmo eksperimentas: Kas toliau?

Gruodžio 1 d., antradienį, 18:00 val., klube „Satta“, Vilniaus g. 16 (netoli „Lietuvos ryto“ redakcijos).

LUNI lektorius Charlesas Woolfsonas – sociologijos mokslų daktaras, darbo studijų profesorius Glazgo universitete (Jungtinė Karalystė) ir Linköpingo universitete (Švedija). Tyrimų sritys: darbo santykiai, sveikatos ir saugos socialinis teisinis reguliavimas, bendrasis valdymas ir bendroji socialinė atsakomybė. 2004–2007 m. Ch. Wolfsonas buvo Marie Curie katedros profesoriumi, kuruojančiu Baltijos valstybes. Parašė daugybę straipsnių apie postkomunistinių Baltijos regiono visuomenių problemas. Per pastaruosius dešimt metų gyveno Baltijos šalyse, daugiausia Vilniuje.

Gausiai iliustruotoje paskaitoje Ch. Woolfsonas pasistengs parodyti, jog esamos krizės priežastys kyla dėl nevykusio neoliberalaus kelio, kurį Lietuva pasirinko atkūrus nepriklausomybę. Nepaisant socialinės ir ekonominės nelygybės, šiuo metu „socialinė taika“, atrodo, yra atstatyta (prisiminkime 2009 m. pradžioje vykusių neramumus), tačiau artimiausioje ateityje padėtis gali pasikeisti ir turėti griaunamąjį efektą socialinei Lietuvos darnai bei ilgalaikiam visuomenės vystymuisi. Tikėtina, jog kils dar viena emigracijos banga iš Lietuvos, o taip pat padidės „vidinis pasitraukimas“, pasireiškiantis atsinaujinančia ksenofobija. Visa tai kelia rimtą klausimą – ar Lietuvą ištikusios problemos gali būti išspręstos taip, kad sustiprintų socialinį teisingumą visuomenėje? Ši nelengva diskusija suteiks galimybę pasigilinti į dabartinės Lietuvos ligos (kurią nebus lengva išgydyti) simptomus. Esminis diskusijos klausimas: „Patyrėme nesėkmę. Ką daryti toliau?“.

Gruodžio 2 d., trečiadienį, 18:00 val., prekybos centre „Gedimino 9“, IV aukšte, „Vaikų kambaryje“.

Egidija Laumenskaitė – socialinių mokslų daktarė, kelių knygų apie ekonominės ir filosofinės minties istoriją autorė. Šiuo metu dirba Lietuvos Mokslo Akademijos Ekonomikos institute, dėsto aukštosiose mokyklose. 2007 m. apdovanota Lietuvos Mokslo Akademijos vardine A. Rimkos premija už mokslo darbus. Nuo 1993 m. ji yra Brahma Kumaris pasaulio dvasinio universiteto narė ir lektorė.

Trečiadienio LUNI paskaitos tema – „Vidinės jėgos ir stipriausia apsauga“. Jau 16 metų E. Laumenskaitė praktikuoja ir moko teigiamo kūrybinio požiūrio, streso įvaldymo ir senosios meditacijos žinių. Paskaitos metu lektorė E. Laumenskaitė pristatys Brahma Kumaris – dvasinį pasaulio universitetą, atskleis senosios Radža jogos paslaptis. Visi kartu aptarsime religijos, mokslo ir dvasingumo ypatybes ir skirtumus: kas yra dvasingumas, kokia dvasinės energijos galia, jos šaltinis, taip pat – kokia yra meditacijos esmė ir poveikis. Pasak lektorės, meditacija nėra bėgimas nuo savęs, o savęs atradimas – tikrojo, amžinojo, gražaus...

Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 18:00 val., kavinėje „Pas Erlicką“, Maironio g. 1.

Lina Kutkauskaitė – Vilniaus universiteto politikos mokslų studijų ketvirtakursė. Ne vienerius metus aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, domisi subkultūromis, netradicinėmis politinėmis ideologijomis bei nedemokratiniais režimais.

Dažnai manoma, kad skinhedai (skustagalviai) yra siaurapročiai rasistai, ksenofobai, homofobai chuliganai, smurtu sprendžiantys konfliktines situacijas, kurias patys dažniausiai ir susikuria. Prie tokio jų įvaizdžio nemažai prisidėjo žiniasklaida, ypač daug ėmusi kalbėti apie skustagalvius po to, kai 2008-aisiais pagaliau atgarsio susilaukė kasmetinės kovo 11-osios eitynės. Kiek tiesos yra šiame stereotipiniame įvaizdyje ir kokia subkultūra yra skinhedai?

Ši paskaita siekia supažindinti su skinhedų subkultūra, tokiu būdu išsklaidant bent dalį mitų apie juos (o kai kuriuos galbūt ir patvirtinant), bei padiskutuoti apie tai, kuo jie unikalūs, kas sudaro jų tapatybę. Ar subkultūra, savyje talpinanti idėjiškai susipriešinusias ir viena prieš kitą veikiančias grupes, išvis dar gali būti laikoma ta pačia subkultūra? Trys pagrindiniai aspektai, apie kuriuos bus kalbama: skinhedų kaip subkultūros istorija (atsiradimo ir formavimosi aplinkybės, įvykiai, socialiniai judėjimai bei visuomenės grupės, dariusios jiems įtaką); skinhedų judėjimo idėjinis heterogeniškumas ir susipriešinimas; skinhedų rūšys bei elementai, jungiantys skirtingas skinhedų grupes (Oi! muzika bei išvaizda – pastaroji jiems ypač svarbi).

Dešimtmetis po Sietlo. Filmo „Štai kaip atrodo demokratija“ peržiūra ir atviros diskusijos

Gruodžio 4 d., penktadienį, „Skylėje 11/20“. Renkamės 18:00 val. J. Ivanauskaitės skverelyje, kuris įsikūręs Aguonų gatvės pradžioje.

Praėjo dešimt metų po Sietlo įvykių. Kokia jų reikšmė socialinėms kovoms ir judėjimams? Kaip per šį dešimtmetį pasikeitė pasaulis ir patys judėjimai? O gal būtent šie judėjimai, jų kova sudrebino kapitalistinės sistemos pamatus ir atvedė ją į dabartinę krizę? Šiuos klausimus svarstysime atviroje diskusijoje, peržiūrėję filmą „Štai kaip atrodo demokratija“. Kviečiami pasisakyti visi norintys. Diskusiją moderuos Arnoldas Blumberg – Nindzė.

Dokumentinį filmą apie Sietlo įvykius „Štai kaip atrodo demokratija“ („This Is What Democracy Looks Like“, 2000) buvo sumontuotas iš 100 kino operatorių-mėgėjų nufilmuotos medžiagos. Viso pasaulio socialiniai aktyvistai su džiaugsmu prisimena 1999-ųjų lapkričio 30-ąją, kai JAV mieste Sietle visai savaitei susirinkusios daugiatūkstantinės protestuotojų minios, nepaisydamos policijos ir saugumo pajėgų prievartos, sužlugdė Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) susitikimą. Naujieji socialiniai judėjimai, pradedant religiniais sąjūdžiais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir baigiant į juodąjį bloką susitelkusiais anarchistais, privertė pasaulį suabejoti neoliberaliosios utopijos neklaidingumu. Protestuotojai, atvykę pasakyti „ne“ Pasaulio Prekybos Organizacijos vykdomai neteisingai pasaulio aplinkosaugos, darbo ir socialinei politikai, susidūrė su brutalia policijos prievarta ir priešiškai nusiteikusia žiniasklaida. Visa tai filme virsta emocingu politiniu pasakojimu apie savaitę, kuri pakeitė pasaulį.

Laisvasis universitetas (LUNI) – tai į visuomenės pokyčius orientuotas alternatyvus savišvietos tinklas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas norintis. Susitinkame skirtingose miesto erdvėse ir kalbamės įvairiais klausimais, dalinamės teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. LUNI – tai erdvė realizuoti save rengiant paskaitas, diskutuojant, prisidedant prie užsiėmimų organizavimo. Būkime ne tik TV šou žiūrovai ir pasyvūs visuomenės reiškinių stebėtojai, bet kaupkime žinias, plėskime akiratį ir patys dalyvaukime visuomenės kūrimo procesuose. Į LUNI užsiėmimus įėjimas visada nemokamas.

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis ir radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..